Knyga: Naujieji sekso džiaugsmai
Autorius: Comfort, Alex, Quilliam, Susan
Leidykla: Charibdė
Sekso džiaugsmai – geriausias sekso vadovėlis. Ši iš pagrindų viską keičianti knyga propaguoja abipusę įsimylėjėlių pagarbą ir švelnumą. 1972 m. išleistas ir tapęs tarptautiniu bestseleriu klasikinis profesoriaus Alexo Comforto veikalas žmogaus fizinio intymumo džiaugsmą išaukštino taip iškalbingai ir taip atvirai, kad visa karta pasijuto galinti mėgautis seksu. Jokiai kitai knygai nepavyko taip vaizdingai, be varžymosi ir smagiai mokyti mylėtis. Mūsų laikais nenusisekusių seksualinių santykių priežastys skiriasi nuo tuometinės Alexo Comforto auditorijos išgyventų. Šis naujasis Sekso džiaugsmų leidimas, sekspertės ir santykių psichologės Susan Quilliam peržiūrėtas ir pataisytas, turi daugiau kaip 40 visai naujų skyrių.
Alexo Comforto pratarmė
Esu gydytojas ir žmogaus biologas, tad žmogaus seksualumo istorija mane
domina nė kiek ne mažiau už žmogaus prigimties istoriją. Kaip ir apie visą
žmogaus prigimties istoriją, turiu užrašų ir apie seksualumo istoriją. Žmona
skatino mane pasinaudoti biologija medicinoje, o mano senoji medicinos
mokykla neturi tinkamo vadovėlio apie žmogaus seksualumą.
Džiaugsmai buvo parengti ir, itin svarbu, iliustruoti iškart, kai nustojo
galioti šis kvailas ir neįprastai neteisiškas Vakarų visuomenėje Oficialus seksualinių
paslapčių aktas (Sexual Official Secrets Act). Beveik 200 metų šios
itin familiarios ir privačios veiklos srities ir beveik visko, kas su ja susiję, aprašymai,
o ypač atvaizdavimai buvo įslaptinti. Kai Giulias Romanas XVI
amžiuje išraižė savo labai santūrius paveikslus, vaizduojančius 16 mylėjimosi
būdų, o Aretinas parašė jiems pritaikytas eiles, beveik visa dvasininkija manė,
kad dailininkas nusipelnė nukryžiavimo. Vis dėlto visuomenė galvojo priešingai
(„Kodėl, – sakė Aretinas, – mes negalime matyti to, kas mums maloniausia?“)
ir Aretino padėtys nuo to laiko buvo slapta platinamos, tačiau
Britanijoje net šeštajame dešimtmetyje gaktos plaukai turėdavo būti uždažyti,
sudarant lygų ir neišraiškingą paviršių.
Šių dienų žmonės, niekada nepatyrę seksualinės informacijos įšaldymo,
neįsivaizduoja įvykusių pokyčių, kai tai baigėsi – buvo nelyginant nuplėšta
geležinė uždanga. Dr. Eustace’as Chesseris, mano artimiausias pirmtakas,
rašęs apie privatų seksą, buvo (nesėkmingai) baudžiamas už savo neišraiškingą,
neiliustruotą knygą Love Without Fear, ir net 1972 metais vis dar buvo
likę abejonių, ar tik Džiaugsmų neuždraus Minčių policija (Thought Police).
Pagrindinis „seksualinės biblioterapijos“ (tokių kaip ši knygų rašymo)
tikslas buvo panaikinti bent dalį blogybių, sukeltų kaltės, dezinformacijos ir
neišmanymo. Šio pobūdžio patikinimų vis dar reikia. Aš klausinėjau daugelio
žmonių – dažniausiai vyresnių porų – ar Sekso džiaugsmuose jie rado
dalykų, kurių nežinojo, ar ji tik patikino dėl dalykų, kuriuos jie žinojo ir jau
darė arba norėjo daryti. Gavau abu atsakymus. Dabar demokratinėse šalyse
galima rasti ir skaityti knygų ir žiūrėti paveikslų, skirtų seksualiniam elgesiui,
beveik be suvaržymų, tačiau prireikė net keleto dešimtmečių ir kartos pasikeitimo
sugriauti per šimtmečius kauptai dezinformacijai; ir šioje medžiagoje
yra kas kelia nerimą, priešiškumą ar yra per toli pažengę. Kai ši knyga pasirodė
pirmąjį kartą, žmonės, nerimavę, kad daro kai kuriuos joje aprašytus
dalykus, dabar turėtų nerimauti, jei nedaro jų visų. Ko iš tikro negalime
pakeisti, tai fakto, kad tie patys žmonės, kurie eidavo pas gydytojus dėl
senųjų draudimų keltų seksualinių baimių ir suvaržymų, dabar eina skųstis
dėl to, kad jiems seksualiai nepriimtini naujieji.
Ko gero, bėgant metams seksualinis elgesys pasikeitė labai neženkliai –
seksualinės revoliucijos ir moraliniai suvaržymai iš esmės turi įtakos tik
žmonių atvirumo ar uždarumo dėl to, ką jie veikia privačiai, laipsniui; mūsų
laikais bet kokią seksualinę revoliuciją sukelia – ir tik todėl, kad veikia mūsų
elgesį – tikrai ne atvirumas, bet atsiradusi patikima kontracepcija. Nerimo
nekeliančios knygos, kuo kruopščiausiai aptariančios seksualinio elgesio įvairovę,
yra vertingiausios, kai padrąsina seksualiai aktyvų skaitytoją, norintį
džiaugtis seksu ir kartu jausti atsakomybę, ir padeda profesionalui pagalbininkui
išvengti klaidų ir nesukelti problemų savo klientams. Tik visiškai
neseniai etologija pakeitė psichoanalizės teoriją tiek, kad konsultantai pagaliau
suvokė, kad seksas yra ne tik labai rimtas tarpasmeninis reikalas, bet ir
labai prasminga žaidimo forma. Vaikai niekada nejautė jokio drovumo žaisdami
savo žaidimus; suaugusieji dažniausiai jautė ir jaučia iki šiol. Kol žaidimas
nekelia priešiškumo, žiaurumo, nelaimės arba nevaržo, drovėtis nereikia.
Viena iš pačių svarbiausių šio žaidimo ypatybių yra sveikai įsisąmoninta
seksualinė lygybė. Būtent tai leidžia abiejų lyčių atstovams perimti vadovavimą
žaidimui; seksas jau nebėra tai, ką vyras daro moteriai, ir iš moters nebesitikima,
kad ji visada turi tuo džiaugtis. Seksualinis suartėjimas kartais yra
meilės susijungimas, kartais tai situacija, kai kiekvienas yra „sekso objektas“
– seksualinių santykių branda yra pusiausvyra, o ne atsisakinėjimas, asmeniški
ir neasmeniški susijaudinimo aspektai. Ir vieni, ir kiti yra būtini ir būdingi
žmonėms. Jei tik kas nors pasigenda vieno iš šių dalykų savyje, žaidimas yra
būdas jų išmokti: vyrai išmoksta liautis dominavę ir bando dalyvauti;
moterys galiausiai supranta, kad jos gali kontroliuoti atsidavimą ir vadovauti
žaidimui užuot sakiusios ne. Jei tiek pasiekia, Vyras ir Moteris yra geriausi
vienas kito draugai, nuo mažiausios kibirkštėlės įkvepiantys vienas kitą.
Ši knyga labai pasikeitė nuo pirmojo leidimo, ji ir vėl bus peržiūrima ateityje
dėl pažinimo pažangos. Tačiau tikrai nesikeis svarbiausias dalykas,
dėmesys ramiam, atsakingam ir laimę nešančiam seksualumui normalių
žmonių gyvenime. Kultūroje, kurioje šios srities gyvenimo įgūdžių ir patirties
nesisemiama iš stebėjimo, tereikia vienintelio dalyko – kruopščiai ir
suprantamai pateiktos informacijos. Jos naudingumą ir visuomenės gebėjimą
atsispirti iki šiol ją ribojusių sutrikdytų žmonių mažumai paliudys visuomenės
laisvumas ir rūpestis dėl dabar jau pasenusių draudimų mylėtis, o ne
kariauti. Socialine prasme tai labai svarbus liudijimas.
Alex Comfort, Mb dr., 1991
Susan Quilliam pratarmė
savimi, liberaliau
imta žvelgti į daugybę dalykų, tiek seksualinių, tiek ir socialinių – padidėjo
atlaidumas, padaugėjo nesusituokusių porų, palengvėjo skyrybos, prieinamesnės
tapo erotika ir gėjų teisės.
Džiaugsmai buvo ne tik šios revoliucijos produktas, jie padėjo jai atsirasti.
Dr. Alexas Comfortas turėjo tikslą parašyti pirmąją knygą, pateikiančią skaitytojams
teisingas žinias apie seksualumą taip, kad šiomis žiniomis būtų
galima pasinaudoti. Tekstas ir iliustracijos buvo pateikti taip, kad užtikrintų
skaitytojus, jog jų seksualumas yra normalus, ir pateiktų daugiau galimybių,
leidžiančių išplėsti seksualinį meniu. Jo siekis buvo nepaprastai veiksmingas
– 8,5 milijono Sekso džiaugsmų tiražas jau yra parduotas ir knyga išversta į 14
kalbų. Maža to, knyga turėjo lemtingos įtakos XX amžiaus pabaigos socialiniams
pokyčiams ir iki šiol tebėra seksualinių vaizdinių simbolis.
Tad kam taisyti? Turinys peržiūrėtas dar autoriui gyvam esant ir po jo
mirties 2000 metais naujausia, knygos trisdešimtmečiui skirta redakcija,
atlikta Alexo sūnaus Nicholas Comforto, buvo itin sėkminga. Bet
Džiaugsmų sukelti socialiniai pokyčiai ir reiškia, kad knygą reikia iš esmės
atnaujinti. Tai mano užduotis – pritaikyti Sekso džiaugsmus šiuolaikiniam
pasauliui; daryti tai, ką darytų Alexas Comfortas, jei dabar rašytų knygą.
Didžioji teksto dalis liko nepakeista, bet yra reikšmingų papildymų.
Daugelis iš jų informacinio pobūdžio; per pastaruosius metus buvo labai
daug atradimų fiziologijos, psichologijos, psichoterapijos ir medicinos
srityse, o seksologijos atsiradimas – specialistų atliekamos seksualinių dalykų
studijos – lėmė kruopščius akademinius tyrimus ir platesnį visuomenės sekso
supratimą ir įgūdžius. Šios informacinės naujovės labai svarbios kitokiam požiūriui, nes atspindi
socialinius pokyčius. Intymių santykių prigimtis nuo 1972 metų visiškai
pasikeitė. Dabar dažniausiai tikimasi, kad seksas lydės bet kokį įsimylėjimą,
kad miegamajame bus praktikuojami dalykai, seniau laikyti nežmoniškais, ir
kad šie dalykai atsirado, o dažniausiai buvo pasiūlyti gausios technologinės
pažangos. Pripažįstama, kad moteris kaip ir vyras gali imtis iniciatyvos ne tik
lovoje, bet ir visur kitur – viena iš priežasčių, kad leidėjai knygai atnaujinti
pasirinko moterį. Be to, nors ir palengva, pripažįstama, kad poros seksualinis
gyvenimas trunka iki gilios senatvės ir jo kokybė ne blogėja, o gerėja.
Deja, kartu su šiais teigiamais poslinkiais atsirado ir nerimą keliančių
problemų, kurių negalima buvo numatyti sėkmingaisiais 1972 metais.
Būtinybė mylėtis; apgailestavimas dėl mylėjimosi; nerimas, kad nesi toks
puikus, kad sužadintum norą mylėtis; nerimas, kad per mažai myliesi arba
myliesi blogai. Ir visa tai dar papildo dažni nėštumai, nėštumo nutraukimai,
lytiškai plintančios ligos. XXI amžiuje, kai mes skubotai tapome visuomene,
be abejonės, kur kas seksualesne už visas buvusias, šių problemų gyvas galas.
Štai kodėl dauguma Džiaugsmų pakeitimų tik patvirtina tai, kas nepakeista
– absoliutų ir netgi pragmatišką optimizmą dėl seksualumo ir dėl to, kokia
vieta jam tenka mūsų gyvenime. Peržvelgiant originalią knygą į akis krinta
tvirtas giluminis teiginys, kad seksas yra geras dalykas ir kad brandūs suaugusieji,
gavę tinkamą informaciją ir paskatinti, gali nedvejodami jį taip vertinti.
Nepaisant sensacijų ir atbaidančių pasakojimų, aš ir dabar visiškai tikiu tuo, ką
sakė Alexas Comfortas – kad seksas gali ir turi būti absoliutus džiaugsmas.
Man patiko atnaujinti knygą, kadangi Alexo Comforto vertybės ir tikslai
atitinka manuosius. Ir aš norėčiau pateikti žinias prieinama forma. Padrąsinti
brandiems sprendimams ir patarti, kokie įgūdžiai ir pasirinkimai padeda juos
pasiekti. Priešintis pastangoms primesti žmonėms seksualumo draudimus.
Vertinti seksą kaip būtiną žmonių žaidimą, bet kartu iš dalies ir kaip raidą,
leidžiančią mums tobulėti kaip žmonėms ir kaip partneriams. Be to, pristatyti
žmonėms ne tik technikas, blizgučius, arba seksualinės literatūros „greitą
maistą“, bet pateikti temą inteligentiškai, apgalvotai, „gurmaniškai“.
Galiausiai aš grįžtu prie Alexo Comforto žodžių iš pačios pirmosios jo
pratarmės ir kartoju juos savo vardu. Mano ketinimas ir mano viltis, kad ši
knyga „padėtų… paprastam, seksualiam skaitytojui pasiekti seksualinį
džiaugsmą ir būti švelniam ir atsakingam.“ Tai tiko 1972 metais. Ir lygiai taip
pat tinka dabar.
Susan Quilliam, 2008