Nuostabai ar smalsumui apmalšinti išleista Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarės Birutės Valionytės fotografijų knyga „Didžioji Lietuva“ ( išleido Artlora, 2009).
„Didžioji Lietuva“ pristato sovietų neigtą požiūrį į istoriją, kuomet valstybės gyvavimas nesiejamas su dabartinėmis administracinių vienetų ribomis.
Knygos pagrindas – B. Valionytės per 6 metus sukauptas nuotraukų archyvas. Knygą parengė ir išleido Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas ir leidykla „Artlora“. 2009 m. pasirodė pirmoji ir antroji leidinio knyga, 2010 m. sausį bus išleistas paskutinis, 3 knygos tomas. Kiekvieną knygą sudaro apie 600 puslapių. Pirmojoje ir antrojoje knygose pristatomas LDK paveldas dabartinėje Baltarusijoje, trečioji knyga susideda iš LDK architektūros, šiuo metu esančios Lenkijoje, Ukrainoje ir Rusijoje, nuotraukų bei jų aprašymų. Leidinio struktūra atspindi dabartinį valstybių administracinį teritorinį suskirstymą. Prie kiekvieno objekto nurodomas pavadinimas lietuvių, baltarusių ir anglų kalbomis. Taip pat pateikiama informacija, kaip rasti objektą.
Į knygą Didžioji Lietuva sudėtos autorės 2005-2009 metais darytos istorinėse LDK teritorijose išlikusio paveldo fotografijos. Tai bažnyčios, koplyčios, vienuolynai, cerkvės, dvarai, pilys, obeliskai, parkai, tiltai, įvairios paskirties pastatai, net karvidės ar spirito varyklos.
Didžiausia šio fotoalbumo vertybė – pačios nuotraukos. Didžiosios daugumos kokybei, bent jau neprofesionalia akimi, nieko negali prikišti. Per penkerius metus išnaršyti tokius plotus ir užfiksuoti šitiek objektų – juodas triūsas, tačiau nepanašu, kad autorė bent vieną kartą leido sau fotoaparato mygtuką spūstelėti atsainiai.
Pirkti pigiau internete: pirmą Didžioji Lietuva tomą, antrą Didžioji Lietuva tomą
Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė rengia Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą Europos Parlamente Briuselyje. Jo metu bus pristatyta Kovo 11-osios Akto signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės sudaryta knyga „Didžioji Lietuva”. Tai knyga – foto albumas apie Lietuvos valstybės architektūrinį paveldą, esantį visoje buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje: Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje.
„Žemėlapiai gali ir paslėpti, ir atskleisti. Du šimtmečius viena spalva, daugiausia raudona, dengusi visą carinę Rusiją, o vėliau ir jos įpėdinę Sovietų Sąjungą, slėpė margą Rytų Europos istoriją. Kaip jūros atoslūgis Sovietų Sąjungos žlugimas atskleidė tai, kas buvo užlieta. Atsirado naujos valstybės, naujos sienos, naujos sostinės. Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – bent jau sužadino prisiminimus, nes jos buvo trumpam pasirodžiusios tarp dviejų pasaulinių karų. Bet šį kartą jūra, supanti Maskvą, nuslūgo labiau, ir tada atoslūgio paliktose lygumose pasirodė Baltarusija. Dar aiškiau iškilo Ukraina”, – taip knygos įvadą apie Didžiosios Lietuvos istoriją pradeda dr. Kazys Almenas.
„Nedaug tautų gali pasidžiaugti savo tūkstantį metų siekiančiu valstybingumu. Mūsų tautos istorija skaudi, bet didinga. B. Valionytės knyga, kurią išleido VšĮ „Artlora”, būtent ir primena mums apie tai: apie mūsų didingą praeitį, daugiatautę Lietuvos valstybę, kurioje taikiai sugyveno skirtingų tautų ir religijų žmonės, kur buvo gerbiamos visos tautos, jų papročiai, žmogaus teisės”, – sakė Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė.
Š.m. gruodžio 10 d. Varšuvoje, prie Lietuvos ambasados Varšuvoje įsikūrusiame „Lietuvos centre“ Lenkijos visuomenei pristatytas unikalus leidinys – fotografijų albumas „Didžioji Lietuva“. Knyga lietuvių ir anglų kalbomis pristato visus svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo objektus, šiuo metu esančius už Lietuvos ribų.
Knygos pristatyme dalyvavo Birutė Valionytė (fotografijų autorė, pagrindinė leidinio idėjos sumanytoja, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė), ir Stasys Kašauskas (projekto kuratorius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras). Kreipdamasis į susirinkusius, S. Kašauskas pabrėžė, jog tai unikalus leidinys, pirmą kartą išsamiai pristatantis LDK architektūrą pasauliui bei įrodantis, kad Lietuvos valstybė, gyvavusi nuo XIII a., gali pasigirti puikių Europos architektų projektuotais statiniais.
B. Valionytė, pasakodama apie leidinio ištakas, prisipažino, jog norėjo susipažinti su užsienyje esančiais LDK architektūros objektais. Kadangi niekas Lietuvoje negalėjo pateikti jokio tų objektų sąrašo, signatarei teko pačiai imtis kruopštaus istorijos surašymo fotografijose darbo. Autorė pabrėžė, jog leidinys svarbus ne tik kaip meno kūrinys, bet ir kaip mokomoji, švietimo priemonė, dar ir todėl, kad Lietuva yra vienintelė baltų valstybė, nuo viduramžių išlikusi iki mūsų dienų. Ji taip pat pakartojo knygoje reiškiamą mintį, jog viso šio sumanymo „tikslas – supažindinti skaitytojus su Didžiąja Lietuva, kad kiekvienas įsisąmonintų, jog Didžioji Lietuva yra realybė. Tereikia pasiimti žemėlapį, sėsti į automobilį, o knygoje pateiktos objektų buvimo nuorodos tiesiog jus nuves į nepakartojamą istorinę kelionę, kurioje ne tik daug sužinosite, bet ir patirsite pasididžiavimą savo valstybe“.
Pristatyme dalyvavo būrys Lenkijos istorikų, mokslinės literatūros leidėjų. Teisės istorikas Andrzej Zakrzewski pabrėžė, jog Lietuvoje šiuo metu imasi moderniausių istorijos tyrimo metodų, o Jeigu objektą yra nupiešęs dailininkas Napoleonas Orda (1807–1883), pridedamas jo piešinys. Skaitytojas galės palyginti, kaip atrodė objektas beveik prieš šimtą penkiasdešimt metų ir dabar. Neįtraukti tik tie LDK architektūros objektai, kurių neįmanoma kokybiškai nufotografuoti, nes jie yra labai apleisti arba visai sunykę.
Š.m. gruodžio 8 d. pirmoji ir antroji „Didžiosios Lietuvos“ knygos pristatytos Briuselyje, Europos Parlamento Y. Menuhino salėje. Gruodžio 18 d. leidinys pristatomas Torūnėje, Mikalojaus Koperniko vardo universitete.
“Didžioji Lietuva” iš tiesų ragina iš naujo permąstyti, kaip ir ką sukūrė po vienu LDK gaubtu sugyvenę lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių protėviai.
