Knyga

Naujos ir geros knygos. Akcijos ir naujienos iš knygynų

Snoras žaliems: Kaip pradanginti milijardą

Knyga: Snoras žaliems: Kaip pradanginti milijardą
Autorius: Mantas Dubauskas
Leidykla: Šarkos knygos

Daugelis „Snoro“ istorijos epizodų verti atskiros knygos. Galima būtų rašyti apie ilgametį banko vadovą Raimondą Baranauską ir statytą valdžios piramidę arba apie pagrindinį akcininką Vladimirą Antonovą ir jo puoselėtą viziją Europoje sukurti finansinę ir automobilių verslo imperiją.

Detektyvo plunksnos verta istorija, kaip Lietuvos bankas rengėsi perimti „Snorą“, kaip paskleista žinia apie Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko komandiruotę ir atostogas, nors jis nė neplanavo keliauti…

Ši knyga nepretenduoja pateikti absoliučios tiesos. „Snoro“ istorijoje slypi tiek pasleptų galų, kad būtų neįmanoma per pora menesių visų jų išraizgyti ir sudėti į vieną knygą, bet pateikiami faktai ir nuomonės padės atskleisti, kas per 19 metų nutiko „Snore“, kokie žmonės vadovavo bankui ir kada įvyko didysis lūžis, po kurio Lietuvos bankas nusprendė nacionalizuoti ketvirtą pagal dydį šalies komercinį banką.

Misalongio moterys

Knyga: Misalongio moterys
Autorius: Colleen McCullough
Leidykla: Tyto alba

Knyga tik 178 puslapiai. Kodėl tik? Nes ši autorė mėgsta rašyti labai storas knygas. Kelios, jau išleistos lietuvių kalba, jos knygos:

Per daug žmogžudysčių – 437 psl
Užsimerk, atsimerk – 460 pls
Prisilietimas – 600 psl
Erškėčių paukščiai – 646 psl
Morgano kelias – 789 psl
Pirmasis Romoje – 890 psl (!!!)
Žolynų vainikas – 998 psl – devyni šimtai devyniasdešimt aštuoni puslapiai! Viena knyga tūkstančio puslapio. Nors rašytojos Colleen McCullough gerbėjos dėl to tik džiaugiasi

Aš esu senmergė! Tai baisiausia moteriai tekusi kęsti lemtis, nes tai reiškia, kad esu neturtinga ir negraži. Jei būtų tik viena tų blogybių, koks nors vyras panorėtų mane vesti, bet kai abi kartu – esu visai netinkama. Tačiau aš žinau, kad jeigu tiktai galėčiau įveikti šią kliūtį, suteikčiau vyrui daug daugiau nei kitos moterys, nes joms nėra reikalo stengtis.

Karštas Bairono gerbėjas – Misės prosenelis įkūrė poeto vardu pavadintą miestą. Misalongio sodyba įvardinta vietos, kur lordą Baironą ištiko per ankstyva mirtis, garbei. Romantiška? Trisdešimt trejų Misei Rait – visai ne. Nes amžinoji ruda suknelė Misei ir kasdienis, ir šventinis drabužis, o vienintelė prošvaistė – draugystė su bibliotekininke Una ir romanai, kuriuos Misė aistringai skaito. Tačiau vieną dieną miestelyje atsiranda nepažįstamasis, tiesiog kunkuliuojantis energija. Ir viskas ima virsti aukštyn kojomis: jis sujaukia ne tik Misės mintis, bet ir miestelio gyvenimą. Pasirodo, kad Misė – ne tokia jau pilka pelytė, ir kad gyvenimas gali būti visiškai kitoks, jei tik moki svajoti ir turi pakankamai drąsos tas svajones įgyvendinti. Ir kad kartais reikia nerti į meilę kaip į akivarą, ir pažiūrėti, kas iš viso to išeis.
“Misalongio moterys” – romanas, pilna ir romantikos, ir aistros, ir ironijos. Kaip saldainių dėžutė, kurią atidarius, norisi sušveisti vienu prisėdimu.

Rašytoja Colleen McCullough (Kolin Makalou; g. 1937 m. ) – viena žymiausių visų laikų australių. Jai suteiktas Australijos nacionalinės vertybės titulas.
Milijoniniais tiražais visame pasaulyje leidžiamų „Erškėčių paukščių“ autorės knyga „Misalongio moterys“ mus vėl sugrąžina į atšiaurią ir rūsčią XX a. pradžios Australiją, miestelį keistu Bairono vardu, kuriame viskas priklauso Herlingfordų šeimai. Ten gyvena trys moterys, iš paskutiniųjų besistengiančios sudurti galą su galu: Oktavija, sesuo Druzila ir jos duktė Misė.

Knygos “Misalongio moterys” ištrauka:

Motinai,
pagaliau sulaukusiai svajonės išsipildymo gyventi Mėlynuosiuose kalnuose
Skaitytojams, pastebėjusiems, kad vietovardyje Misalongis rašoma a, bet ne o, kaip dabar laikoma teisinga, noriu paaiškinti – čia aprašomų įvykių laikotarpiu labiau įprasta buvo senoji forma su a raide.
- Ar nepasakysi man, Oktavija, kodėl mums taip nesiseka ir jokių permainų į gera? – paklausė ponia Druzila Rait savo sesers ir atsidūsėjusi pridūrė: – Reikės perdengti stogą.
Panelės Oktavijos Herlingford rankos nusviro į sterblę, ji liūdnai palingavo galvą ir taip pat atsiduso.
- O varge! Ar tikrai?
- Denis dėl to neabejoja.
Jųdviejų sūnėnas Denis Herlingfordas miestelyje turėjo ūkinių prekių krautuvę ir sėkmingai vertėsi vandentiekio darbais, tad jo žodis tokiais klausimais buvo neginčijamas.
- Ir kiek tas naujas stogas kainuos? Nejau būtina perdengti visą? Ar neužtektų pakeisti prasčiausius lakštus?
- Denis sako, nelikę nė vieno skardos lakšto, kurį vertėtų išsaugoti, tad, deja, veikiausiai prireiks kokių penkiasdešimties svarų.
Stojo niūri tyla, abi seserys suko galvas ieškodamos, kur gauti reikiamų lėšų. Jiedvi sėdėjo greta ant ašutais kimštos sofos, kurios geriausios dienos praėjo taip seniai, kad niekas jų nė neprisiminė. Ponia Druzila Rait labai smulkiai ir itin kruopščiai siuvinėjo kiauraraščiu drobės kraštelį, o panelė Oktavija Herlingford darbavosi vąšeliu, ir po juo kyburiuojantis nėrinys buvo toks pat dailus kaip sesers siuvinys.
- Galėtume pasinaudoti tais penkiasdešimčia svarų, kuriuos tėvas padėjo man į banką, kai gimiau, – pasiūlė trečioji moteris kambaryje, susirūpinusi, kaip atlyginti už tai, kad nesutaupė nė penso iš pinigų už kiaušinius ir sviestą. Ji taip pat darbavosi sėdėdama ant žemos taburetės, pynė nėrinius su šaudykle iš nebalintų lininių siūlų kamuolėlio, o jos pirštai judėjo taip įgudę, kad nereikėjo apie tą darbą nei galvoti, nei į jį žiūrėti.
- Dėkui, bet nereikia, – atsakė Druzila.
Taip tą penktadienį ir baigėsi vienintelis pokalbis per visą dviejų valandų rankdarbių popietę, nes netrukus prieškambario laikrodis ėmė mušti keturias. Ore tebevirpant paskutiniam dūžiui visos trys moterys vedamos įpročio automatiškai padėjo rankdarbius šalin: Druzila siuvinį, Oktavija mezginį, o Misė nėrinius. Kiekviena sudėjo saviškius į visiškai vienodus pilkos flanelės virvele užtraukiamus maišelius, o šiuos sustatė į nudrengtą raudonmedžio spintelę po langu.
Įprastinė tvarka niekada nesikeisdavo. Ketvirtą baigdavosi dviejų valandų darbeliai prastesniojoje svetainėje ir prasidėdavo kiti dviejų valandų trukmės darbai, jau kitokie. Druzila sėsdavo prie fisharmonijos, savo vienintelės brangenybės ir vienintelio malonumo, o Oktavija su Mise keliaudavo į virtuvę virti vakarienės ir imtis ruošos.
Kai jos įstrigo tarpduryje tartum trys vištos, nebežinan- čios, kokia tvarka lesti, buvo nesunku pastebėti, kad Druzila ir Oktavija – seserys. Abi buvo labai aukštos ir pailgais kaulėtais anemiškai blyškiais veidais, bet Druzila atrodė sveikai stambi ir tvirta, o Oktavija smulkutė ir pakumpusi nuo ilgalaikės kaulų ligos. Misė buvo beveik tokia pat aukšta, bet, palyginti su penkių pėdų ir dešimties colių tetos ir šešių pėdų motinos ūgiu, tik penkių pėdų ir septynių colių. Daugiau niekuo į jas nepanėšėjo, nes buvo labai tamsaus gymio, plokščia krūtine, o tiedvi labai šviesios, pilnos, ji – smulkių veido bruožų, o jos stambių.
Virtuvė, didelė ir skurdi, buvo už apytamsio prieškambario, jos rudai dažytos medinės sienos dar labiau pabrėžė niūrią aplinką.
- Mise, prieš eidama paskinti pupų Skaityti toliau

Skarpeta

Knyga: Skarpeta
Autorius: Patricija Cornwell
Leidykla: Baltos Lankos

Metusi privačią teismo patologės praktiką Čarlstone, Pietų Karolinoje, Kei Skarpeta sutinka padirbėti Niujorke: policijos departamentas paprašo jos ištirti sužalotą pacientą, uždarytą Belevju psichiatrijos ligoninės kalėjimo kameroje. Grandinėmis ir antrankiais surakintas Oskaras Beinas reikalauja, kad jį apžiūrėtų būtent Skarpeta. Vos tik daktarė užsimauna pirštines ir imasi darbo, jis prabyla – ir ji išgirsta vieną keisčiausių istorijų savo gyvenime…

Patricijos Kornvel Kei Skarpeta – stipriausias charakteris populiariojoje grožinėje literatūroje.
“The Wall Street Journal”

Patricia Cornwell (Patricija Kornvel) – viena iš didžiausios tarptautinės sėkmės sulaukusių ir perkamiausių autorių pasauly, jos knygos išverstos į trisdešimt šešias kalbas ir išleistos daugiau kaip penkiolikoje šalių. Ji įkūrė Virdžinijos teisės mokslų ir medicinos institutą ir yra Niujorko vyriausiojo medicinos tyrėjo tarnybos teismo medicinos mokymo programos tarybos narė, taip pat Harvardo filialo Makleino ligoninės, kur dirba psichiatrijos tyrimų advokate, nacionalinės tarybos narė. 2008-aisiais Cornwell pelnė „Galaxy British Book Awards“ premiją už geriausią metų detektyvinį trilerį – tai pirmoji amerikietė, laimėjusi šią prestižinę premiją. Naujausi ir garsiausi jos bestseleriai – Mirusiųjų knyga, Rizika ir Žudiko portretas: Džekas Skerdikas – byla baigta. Anksčiau yra parašiusi Post mortem – vienintelį romaną, per vienus metus laimėjusį „Edgar“, „Creasey“, „Anthony“, „Macavity“ ir prancūzų „Prix du Roman d’Aventure“ literatūrines premijas. O jos knyga Žiauru ir neįprasta gavo prestižinę britų „Gold Dagger“ premiją už geriausią 1993 metų romaną. Pats daktarės Kei Skarpetos personažas laimėjo 1999 metų Šerloko premiją už geriausią amerikiečių rašytojų sukurtą detektyvą.
Lietuviškai jau išleisti šie rašytojos kūriniai: “Juodoji byla”, “Visi įkalčiai”, “Žiauru ir neįprasta”, “Grobuonis”.

Kortų paslaptis

Knyga: Kortų paslaptis
Autorius: Jostein Gaarder
Leidykla: Tyto alba

Tiems, kuriems patiko norvegų rašytojo Josteino Gaarderio „Sofijos pasaulis“, nudžiugins ir mūsų išleistas naujas rašytojo romanas „Kortų paslaptis“.

− Ar žinai, kodėl dauguma žmonių tik maklinėja po pasaulį ir nė kiek nesistebi tuo, ką mato aplinkui? − paklausė.
Papurčiau galvą.
− Todėl, kad pasaulis tampa įpročiu.

„Kortų paslaptis“ – tai trijų kelionių istorijos: pirmoji kelionė iš Norvegijos į Graikiją. Dvylikametis Hansas Tomas ir jo tėtis, filosofas mėgėjas, iškeliauja ieškoti mamos, kuri juos paliko prieš aštuonetą metų ir išvyko „ieškoti savęs“ nežinoma kryptimi. Atsitiktinai sužinoję, kad mama gyvena Atėnuose, tėvas ir sūnus leidžiasi į kelionę. Kelias veda per Šveicariją, kur kalnų kaimelyje gyvenantis kepėjas padovanoja berniukui mažutėlę knygutę – o joje esanti istorija pradeda antrąją kelionę. Ten surašytas pasakojimas apie kortų žaidimą ir paslaptingąjį džokerį pasirodo esąs keistai susijęs su pačiu Hansu Tomu, jo tėvu ir kitais jo gyvenimo veikėjais. Kelionė veda berniuką į paslaptingą salą ir keičia jo gyvenimą…

Trečioji Hanso Tomo kelionė – į filosofiją. Tėvas atveria jam filosofijos pasaulį, į kurį sūnus įžengia, nejučia keldamas amžinuosius klausimus: kas esame mes, iš kur atsiradome, ar yra Dievas?

Tai fantazijos kupina knyga su daugybe filosofinių klausimų, nejučia padaranti skaitytoją ir protingesnį, ir geresnį. O perskaitę tikriausiai daugelis supras, kad jie gyvenime yra sutikę bent po vieną džokerį ir kad jiems labai pasisekė…

Nes pati įdomiausia yra ketvirtoji kelionė – ta, kuri atitenka skaitytojui. Jis keliauja ne tik per Norvegiją, Šveicariją ar Graikiją, ne tik į negyvenamą salą ar atranda filosofijos paslaptis. Jis keliauja į savo paties vidų, kur galbūt pavyks atrasti atsakymą į amžinąjį klausimą – kas esu aš?

Jostein Gaarder (Josteinas Gorderis, g. 1952 Osle) – garsiosios knygos apie filosofijos istoriją „Sofijos pasaulis“ autorius. „Kortų paslaptyje“ sutinkame berniuką Hansą Tomą, kuris galėtų būti jaunesnysis Sofijos brolis.

Knygos “Kortų paslaptis” ištrauka:

HANSĄ TOMĄ, kuris pakeliui į filosofų tėvynę skaito knygutę iš bandelės.
TĖTUŠĮ, kuris užaugo Arendalyje, ujamas dėl savo vokiškos kilmės, o paskui parsisamdė junga ir pabėgo į jūrą.
MAMĄ, kuri pasiklydo mados pasaulyje.
LINĘ, kuri yra Hanso Tomo močiutė.
SENELĮ, kuris 1944 metais buvo išsiųstas į Rytų frontą.
NYKŠTUKĄ, kuris Hansui Tomui dovanoja lupą.
APKŪNIĄ MOTERĮ Dorfo viešbutėlyje.
SENĄJĮ KEPĖJĄ, kuris Hansą Tomą pavaišina stikline kriaušių limonado ir įduoda jam keturias bandeles popieriniame maišelyje.
ČIGONĘ BŪRĖJĄ ir jos gražuolę dukterį, susidvejinusią amerikietę, graiką modelių agentą, Sokratą, karalių Edipą, Platoną, plepų padavėją ir kitus.
LIUDVIKĄ, kuris 1946 metais per kalnus pasiekė Dorfą. ALBERTĄ, kuris tapo našlaičiu, ligos patale mirus motinai. KEPĖJĄ HANSĄ, kurio laivas 1842 metais nuskendo pakeliui iš Roterdamo į Niujorką, prieš jam tampant Dorfo kepėju. FRUDĘ, kurio laivas nuskendo 1790 metais gabendamas didelį sidabro krovinį iš Meksikos į Ispaniją.
STINĘ, kuri buvo susižadėjusi su Frude ir laukėsi, kai šis išplaukė į Meksiką.
ŪKININKĄ FRICĄ ANDRĖ ir pirklį Heinrichą Albrechtsą.
52 KORTAS, įskaitant Čirvų Tūzą, Būgnų Valetą ir Čirvų Karalių. DŽOKERĮ, kuris žvelgia per giliai ir mato per daug.
Nuo tada, kai stovėjau priešais senosios Poseidono šventovės griuvėsius Sunijo kyšulyje ir žvelgiau į Egėjo jūrą, praslinko šešeri metai. Tuoj bus pusantro šimto metų nuo to laiko, kai Kepėjas Hansas atvyko į keistąją salą Atlanto vandenyne. Ir praėjo lygiai du šimtai metų nuo tada, kai pakeliui iš Meksikos į Ispaniją nuskendo Frudės laivas.
Turiu grįžti taip toli į praeitį, kad suprasčiau, kodėl mama pabėgo į Atėnus…

Mielai galvočiau apie ką nors kita. Bet žinau, kad turiu pamėginti visa tai užrašyti, kol manyje liko dar bent kiek vaikiškumo.
Sėdžiu priešais svetainės langą Hisėjos saloje ir matau, kaip lauke nuo medžių byra lapai. Jie skrieja žemyn ir gatves nukloja puriu kilimu. Maža mergaitė brenda per kaštonus, šie šokčioja sproginėdami tarp sodų tvorų.
Toks įspūdis, lyg niekas nebesusiję tarpusavyje.
Kai prisimenu Frudės pasjanso kortas, atrodo, tarsi visa gamta būtų išėjusi iš vėžių.
PIKŲ TŪZAS

.kaimo keliuku atmynė vokiečių kareivis.

Didžioji kelionė į filosofijos tėvynę prasidėjo Arendalyje, sename Pietų Norvegijos jūreivystės mieste. Iš Kristiansando keltu Bolero persikėlėme į Hirtshalsą. Apie kelionę per Daniją ir Vokietiją nėra daug ko pasakoti. Neskaitant legolendo ir didžiulio Hamburgo uosto, matėme beveik vien greitkelius ir fermerių ūkius. Tik kai pasiekėme Alpes, pasidarė įdomiau.
Mudu su tėtušiu dėl kai ko susitarėme. Aš pažadėjau nepykti, kai teks ilgai važiuoti iki nakvynės vietos, o jam buvo draudžiama rūkyti Skaityti toliau

Kalta, jog esi moteris

Knyga: Kalta, jog esi moteris
Autorius: Mukhtar Mai
Leidykla: Alma Littera

„Kalta, jog esi moteris“ – tai tikra, iki širdies gelmių sukrečianti pakistanietės moters Mukhtar Mai istorija.

Mukhtar Mai tuomet buvo 28-eri.

Pasklidus kalboms, kad jos jaunesnysis dvylikametis brolis neva buvo susitikęs su mergina iš kito klano, sušaukiamas kaimo teismas ir paskelbiamas sveiku protu nesuvokiamas nuosprendis: Mukhtar pasmerkiama grupiniam išžaginimui, šitaip atsiteisiant už tariamą brolio kaltę.

Bausmė buvo įvykdyta. Išprievartautai, pažemintai, išniekintai Mukhtar, rodos, buvo likusi vienintelė išeitis – nusižudyti kaip daugybei jos likimo moterų. Tačiau ji, rizikuodama savo gyvybe ir artimųjų saugumu, nusprendė prabilti. Ir iš giliausio Pakistano užkampio pasigirdęs balsas sujaudino visą pasaulį. Jos kova už moterų teises sulaukė ir vis dar sulaukia didžiulio palaikymo, suteikiančio jai jėgų ir toliau grumtis su barbariškais visuomenės, kurioje gyvena, papročiais.

2005 metais Mukhtar Mai buvo paskelbta Metų moterimi.

„Nerastum kitos moters pasaulyje, kuri taip drąsiai ir ryžtingai kovotų už moterų teises.“
NEW YORK TIMES

Knygos “Kalta, jog esi moteris” ištrauka:

ŠEIMA PRIĖMĖ SPRENDIMĄ 2002 metų birželio 22-osios naktį.
Tai aš, Muchtaran Bibi, gyvenanti Mirvalos kaime ir priklausanti gudžaratų valstiečių kastai, tai aš privalau stoti prieš aukštesnės mastojų kastos klaną, įtakingus ir kovingus žemvaldžius. Turėsiu prašyti jų atleidimo savo šeimos vardu.
Atleidimo už savo jaunesnįjį brolį Šakurą. Mastojų gentis jį kaltina merginus Salmą, jų klano merginą. Jam tik dvylika metų, o Salma jau perkopusi dvi dešimtis. Mes žinome, kad jis nieko bloga nepadarė, bet jeigu mastojai taip nusprendė, mes, gudžaratai, privalome jiems paklusti. Taip jau nuo seno įprasta.
Mano tėvas ir dėdė pasakė:
- Mūsų mula Abdula Razakas nebežino, ką daryti. Kaimo taryboje mastojų nepalyginti daugiau. Apie susitaikymą jie nenori nė girdėti. Ir dar jie ginkluoti. Tavo dėdė iš motinos pusės ir mastojų draugas Ramzanas Pačaras viską išmėgino, kad tik nuramintų džirgos* narius. Mums liko vienintelė išeitis. Reikia, kad jų klano atleidimo paprašytų kuri nors gudžaratų moteris. Iš visų šeimos moterų pasirinkome tave.
- Kodėl mane?
- Tavo vyras sutiko su tavimi skirtis, tu neturi vaikų, pagal amžių vienintelė tam tinki, mokai Korano, esi rimta, gerbiama.
Jau seniai buvo sutemę, o aš vis dar nežinojau to rimto konflikto smulkmenų. Tik vyrai, ilgiausiai posėdžiaujantys džirgoje, tik jie žino, kodėl aš turiu stoti prieš teismą ir prašyti atleidimo.
Šakuras dingo nuo pat vidurdienio. Mes težinome, kad tada jis buvo netoli namų, javų lauke, o šįvakar jį uždarė policijos nuovadoje už penkių kilometrų nuo kaimo. Iš savo tėvo sužinojau, kad Šakurą mušė.
- Matėme, kaip policija išsiveda tavo brolį iš mastojų. Jis buvo visas kruvinas, drabužiai suplėšyti. Jie uždėjo jam antrankius ir išsivedė, negalėjau nė žodžiu su juo persimesti. Visur jo ieškojau, tada vienas vyras, kuris buvo įsilipęs aukštai į palmę ir pjovė šakas, atėjo man pasakyti, kad mas- tojai jį pagrobė. Pamažu iš kaimo žmonių sužinojau, kad mastojai jį apkaltino vagiliavus jų cukranendrių laukuose.
Mastojai įpratę taip kerštauti. Jie žiaurūs, jų genties vadas galingas ir pažįsta daug žmonių – įtakingų žmonių.
Nė vienas iš mūsų šeimos nedrįso pas juos eiti Skaityti toliau

Mansfildo parkas

Knyga: Mansfildo parkas
Autorius: Džeinė Osten
Leidykla: Alma littera

Aistrų ir tyros meilės kupino Jane Austen romano herojė aštuoniolikmetė Fanė Prais kadaise iš skurdžių tėvų namų persikraustė pas turtingą globėją dėdę serą Tomą į didingą jo dvarą – Mansfildo Parką. Tačiau šiame gerų manierų ir žaismingo flirto pasaulyje drovi, jautri Fanė visuomet jautėsi esanti tik neturtinga giminaitė. Ji nerado bendros kalbos su išlepintomis savanaudėmis pusseserėmis, o svarbiausia – taip ir neišdrįso atskleisti savo slaptos meilės pusbroliui Edmundui…
Tačiau viskas ima keistis, kai į Mansfildą iš Londono atvyksta žavūs ir patrakę Krofordai – prašmatnusis Henris ir jo gražuolė sesuo Merė. Jiems pasirodžius į ramų ir santūrų Mansfildo Parko jaunuolių gyvenimą uraganu įsiveržia pavydas ir pagundos, prasideda aršios varžybos dėl mylimųjų palankumo, įsiplieskia nepadorios aistros, o tuštybė kai kuriems jų užtraukia didžiulių bėdų …

Paskutine kadencija. Prezidento dienoraščiai

Knyga: Paskutine kadencija. Prezidento dienoraščiai [Pirkti internetu]
Autorius: Valdas Adamkus
Leidykla: Tyto alba

Dešimt metų (1998–2003 ir 2004–2009 m.) šaliai vadovavusio prezidento Valdo Adamkaus knygoje skelbiami jo dienoraščiai, atspindintys laikotarpį po 2003 metų prezidento rinkimų ir jo antrosios kadencijos įvykius.

Prezidentas V. Adamkus dienoraščius rašo jau kelis dešimtmečius, bet ypač nuosekliai fiksuoti įvykius stengėsi jau tapęs prezidentu. Dienoraščiuose gausu net politologams nežinomų faktų. Šie užrašai skaitytojui leidžia žvilgtelėti į politinių debatų užkulisius ir kartu su Lietuvos prezidentu tarsi dalyvauti pasitarimuose, kuriuose buvo sprendžiamos Lietuvos ir pasaulio politikos problemos.

Prezidentas ne vien detaliai aprašo įvykius, bet ir juos atvirai vertina, komentuoja, pateikia politikų portretų. Dienoraščių puslapiams jis patiki net ir savo išgyvenimus.

Šioje knygoje dienoraščiai papildyti V. Adamkaus pastabomis ir mintimis, kilusiomis jam sklaidant savo paskutinės kadencijos užrašus. Taip iš asmeninių prezidento įžvalgų ir minčių susidėlioja Lietuvos politinio gyvenimo panorama.

Tai kelionė drauge su prezidentu V. Adamkumi per laiką ir įvykius.

Knygos Paskutine kadencija. Prezidento dienoraščiai ištrauka

Ieškoti atsakymo į klausimą, kiek politikai ir valdžios vyrai prisideda prie savo šalies sėkmės, — nelengva užduotis. Viena vertus, vyksta tam tikri istoriniai procesai, veikia galingos tarptautinės jėgos ir įtakos, dirba nesuskaičiuojama armija valdininkų ir diplomatų, savo funkcijas atlieka institucijos, žiniasklaida, mokslininkai ir ekspertai. Kita vertus, turime politiką, konkretų asmenį, kuris, nors ir nepaprastai talentingas, dažnai yra varžomas savo pareigų ir kovoje iš tikrųjų nedaug ką gali ir reiškia. Bet ar iš tiesų jis reiškia nedaug? Kaip pats asmeniškai įsitikinau, vadovavimas, aktyvumas ir pavyzdys gali daryti stebuklus ir šalyje, ir tarptautinėje arenoje. Lyderiai sugeba mobilizuoti, skatinti iniciatyvą, paakinti ir įkvėpti veiksmams. Jie gali sustiprinti savo tautiečių pastangas, o palaikydami asmeninius santykius užsienyje su įtakingais žmonėmis, neabejotinai vaisingai prisideda prie savo šalies siekių įgyvendinimo.
Manau, kad tokio lyderio pavyzdys buvo Prezidentas Valdas Adamkus. Puikiai prisimenu mūsų pirmą susitikimą 1998 metų vasario mėnesį, surengtą minint Lietuvos nepriklausomybės 80—metį. Jau tada išrinktasis Prezidentas paliko man stiprų ir gerą įspūdį. Nors mus skiria ištisa karta — Valdas Adamkus yra už mane gerokai vyresnis, — išėjau po mūsų susitikimo jausdamas ne tik didelę pagarbą šiam žmogui, bet ir įsitikinęs, kad Lietuva tobulai pasirinko. Žinojau, kad šis žmogus gali būti įrašytas didelėmis raidėmis į Lietuvos istoriją kaip valdžios vyras, sėkmingai sutelksiantis savo šalį, nuvesiantis ją į NATO ir Europos Sąjungą. Nesuklydau. Jo sėkmė buvo juo sunkiau pasiekiama, nes jis kilęs iš šalies, kurios gyventojų skaičius nėra didžiausias Europoje. Kaip valstybės, turinčios kone 40 milijonų gyventojų, Prezidentas, žinojau, kad dideli skaičiai ir statistika dažnai gerokai pagelbėja.
Prezidentas Adamkus tolesniais metais tapo žymiu politiku — taip pat ir Europos arenoje, — o man buvo svarbiausia, kad jis puikus žmogus, su kuriuo mane netrukus susiejo tikra ir nuoširdi draugystė.
Kad Valdas — Skaityti toliau

Metro 2033

Knyga: Metro 2033
Autorius: Dmitry Glukhovsky
Leidykla: Didlaukiai

Knyga pagal kurią sukurtas puikiai kompiuterinių žaidimų mėgėjams pažįstamas to paties pavadinimo žaidimas Metro 2033 apie postapokaliptinį pasaulį. Knyga tapo tokia populiari, o jos aprašomas pasaulis toks įtikinamas, kad buvo išleista ne tik tęsinys Metro 2034, bet ir kiti autoriai puolė kūrti savo istorijas šiame pačiame Metro pasaulyje.

Kadaise Maskvos metropolitenas buvo sumanytas kaip gigantiška slėptuvė, galinti išgelbėti dešimtis tūkstančių gyvybių. Nesenai Pasaulis buvo atsidūręs ties žlugimo riba, bet tą kartą ją pavyko atitolinti. Kelias, kuriuo žengia žmonija, sukasi kaip spiralė, ir vieną dieną ji vėl atsidurs ant bedugnės krašto. Kai Pasaulis ims griūti, metro taps paskutine žmogaus pastoge, kol galiausiai išnyks amžiams.

Coco Chanel: legenda ir gyvenimas

Knyga: Coco Chanel: legenda ir gyvenimas
Autorius: Justine Picardie
Leidykla: Didlaukiai

Chanel istorija prasideda nuo pasakojimo apie paliktą sutrikusį vaiką, tarsi pasiklydusią mergaitę iš pasakos. Atskleisdama dar niekur negirdėtas smulkmenas iš Gabrielle Chanel vaikystės našlaičių prieglaudoje, jos virsmą nevaržoma suaugusia moterimi, Justine Picardie tyrinėja tai, kas slypi po spindinčiu, legendinės mados ikonos paviršiumi.
Puikiai atkurtas Chanel portretas nušviečia jos audringus ir jausmingus santykius su vyrais kitokia šviesa, suteikia naują ir giliai analizuojantį požiūrį į tai, kaip Coco Chanel tapo savo pačios
sukurta galinga asmenybe.
Įtikinamas pasakojimas, paremtas asmeniniais autorės pastebėjimais ir likusių gyvų Chanel draugų, darbuotojų ir giminaičių prisiminimais, knyga taip pat atskleidžia paslaptingą Chanel kodų ir simbolių kalbą bei tyrinėja vaikystės, kai formavosi jos asmenybė, įtaką legendinio Chanel stiliaus atsiradimui.
Coco Chanel mirė 1971-aisiais, būdama 87-erių metų amžiaus, tačiau jos palikimas gyvena toliau. Pristatydama savo beprecedentinį tyrimą, autorė atveria Legendą dienos šviesai ir atskleidžia pasekmes to, ką ji nuslėpė; suranda ribas tarp tiesos ir mito, pasaulio mados širdies istorijoje.

Nuolaida Prevsika vaikų knygoms

29 Lt už 63 Lt vertės vieną iš keturių lavinančių „Auksinės kolekcijos“ knygų vaikams!

Knyga – geriausia dovana mažam ir dideliam. Dideliam ji teikia dvasinę atgaivą, na o maža turi tiesiog džiuginti! Tačiau jei knyga džiugina ir auklėja tai jau dviguba nauda, todėl dauguma protingų Kalėdų senelių tikrai įtrauks šias knygas į kalėdinių dovanų sąrašus!

„Auksinės kolekcijos“ knygą – BURTININKYSTĖ
Šioje Merlino paslapčių knygoje surašyta visa tiesa apie burtininkus, jų metodus ir daugybę nuostabių kerų. Jei iš tikrųjų trokštate išmokti burtininkystės paslapčių, o šalia nėra tikro burtininko, ši knyga bus ir patarėjas, ir padrąsintojas.

„Auksinės kolekcijos“ knygą – MITINĖS BŪTYBĖS
Atvertę šios knygos puslapius, įžengsite į ste­buklingą mitinių pabaisų karalystę. Čia bastosi žmogėdros milžinai, vandenynų gelmėse tūno jūrų pabaisos, ugnimi alsuoja slibinai, labirinte aukų tyko jaučiagalvis Minotauras, grėsmingai loja piktasis pragaro šuo Cerberis, danguje klykauja maitėdos harpijos… Su šiais padarais tikrai nenorėtumėte susidurti. Tad ar išdrįsite atversti šią knygą?

„Auksinės kolekcijos“ knygą – OKEANOLOGIJA
Tai pramoginė ir kartu pažintinė knyga jaunesniojo ir vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams, patraukliai pasakojanti apie vandenynų gyvūniją ir augmeniją, geologinius darinius, jų kilmę, klimatą. Pažintinė medžiaga įvilkta į nuotykinę istoriją apie kelionę povandeniniu kapitono Nemo laivu, mums gerai žinomu iš Žiulio Verno romano „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“. Ši knyga ne tik sužadins vaikų smalsumą, norą geriau pažinti gamtos paslaptis, bet ir paskatins perskaityti klasika tapusius fantastinės literatūros veikalus.

„Auksinės kolekcijos“ knygą – PIRATOLOGIJA
Piratai – tai intriguojanti ir neišsenkama tema. Su jų vardu susiję daugybė pasakojimų apie paslėptus lobius, nuožmius užpuolimus, pašėlusį gyvenimo būdą. Skaitytojai susipažins su piratų ginklais, vėliavomis, papročiais, išmoks rišti mazgus, skaityti jūrlapius, daug sužinos apie burinius laivus ir kitus įdomius dalykus.