Knyga: Jeigu mane dabar pamatytum
Autorius: Cecelia Ahern
Leidykla: Alma littera
Širdžių mieste vienos moters širdis užrakinta, o raktas…
Elizabetos Egan gyvenime viskas turi savo vietą — pradedant ekspreso kavos puodeliais tviskančioje virtuvėje, baigiant teptukais ir dažų dėžutėmis interjero dizaino versle. Tvarka ir tikslumas padeda Elizabetai kontroliuoti savo gyvenimą ir apsaugoti širdį nuo skausmo ir sielvarto, kurių daug patyrė praeityje.
Vienintelis debesis horizonte — jos sesuo Serša, tikras raudonplaukis vėjo sūkurys, paskui save paliekantis pabirusias šukes. Jas visomis įmanomomis pastangomis bando surinkti Elizabeta. Negana to, Serša įbruka jai savo šešiametį sūnų. Ne savo noru tapusi motina ir stengdamasi išlaikyti verslą Elizabeta užimta nuo aušros iki sutemų. Taigi laiko linksmintis arba klysti beveik nelieka…
Pagaliau vieną dieną į jos gyvenimą įžengia nepažįstamasis. Ivanas — neturintis jokių rūpesčių, spontaniškas, nuolat trokštantis patirti nuotykių — tikra Elizabetos priešingybė. Romanas “Jeigu mane dabar pamatytum” — istorija, kupina Cecelios Ahern kūriniams būdingos šilumos ir kartėlio, jausmų ir šiek tiek magijos.
Cecelia Ahern (gim. 1981 m.) prieš tapdama rašytoja studijavo žurnalistiką ir žiniasklaidą. Pirmasis jos romanas „P. S. Aš tave myliu” (2006 m. “Alma littera”) tapo vienu perkamiausių 2004 m. debiutavusių romanų. Pagal jį kuriamas filmas. Šmaikščiame ir romantiškame romane “Jeigu mane dabar pamatytum” pasakojama apie dvi vienišas sielas, kurios netikėtai susitinka ir atranda viena kitą. Cecelia Ahern gyvena Dublino grafystėje, ji šiuo metu rašo naują romaną.
Panašios knygos:
- Knygynas bijo sušalti
- Knygų topas 07.23
- Vagos TOP-10 09.19
- Sielos randai
- Vagos knygynų tinklo TOP10 10.05
Gugute says:
Net nezinau nuo ko pradeti, gal tiesiog nuo to, jog vakar buvau bibliotekoj ir i mano akirati pakliuvo si knyga…. Paemiau ja ir masciau imti ar ne, kazkas paskatino:) gal toks pat namatomas draugas, kuris tuo metu buvo salia:)..nezinau, tai stai pradejau skaityti ir ji mane labai itrauke… o taip buna retai, net napajutau, kai sucirske nanaudelis zadintuvas liepdamas eiti i paskaitas…o juk liko tik pora puslapeliu… Istiesu zaviuosi autores sugebejimu paprastus dalykus pavaizduot nekasdieniskai… Netgi draugyste tampa stebuklu musu gyvenime, tad mylekim ir vertinkim vieni kitus, kad veliau turetume zmogu, kuris metes darbus mielai isgertu kavos:) arbatos ar tiesiog sutiktas gatveje – nusisypsotu…