Knyga: Jurijus Smoriginas. Tarp Šančių ir Paryžiaus
Autorius: Nijolė Adamonytė
Leidykla: Laisvos valandos

Žurnalistė Nijolė Adomonytė knygoje narstydama žinomo choreografo Jurijaus Smorigino gyvenimą atskleidžia, kad televizijos laidose pagarsėjęs aštrialiežuvis storžievis gyvenime, pasirodo, yra visiškai kitoks… Nevengiantis daug ir sunkiai dirbti, beprotiškai kūrybingas, atkalus, užsispyręs, geraširdis, mylintis ir šmaikštaujantis – viso to dėka, ryžas (kaip nebijo pats savęs pavadinti) berniokas iš Kauno darbininkų rajono nukeliavo iki pat Paryžiaus. Beje, neskubėkite Jurijaus glostyti – knygoje aštrių žodelių jis pažeria ne tik priešams, bet ir draugams…

Kas knygoje bus…

… linksmiausio: “Nebus linksmumo. Knygoje bus gyvas žmogus. Nejuokinsiu aš nė vieno.”

… liūdniausia: “Bus labai linksma, nes bus labai liūdna. Apie į gyvenimą optimistiškai žvelgiantį, kenčiantį, klajojantį, svajojantį, sunkiai dirbantį, besiilgintį ir humoro nestokojantį žmogų.”

… paslaptingiausia: “Ne viską norėjau sakyti. Daug žmonių, kurie turėjo valdžią, mane engė, buvo artimi draugai, pakišo kėdę, vėliau tapo uzurpatoriais. Pradžioje buvo vardai. Po to paslapčia rašiau samprotavimus tarp eilučių ir ėmiau vardyti skaudulius. Palikau tik vieną vardą. Tą, kuris žmonėms padarė daug blogo. Jis panašus į klouną, todėl jis ir liko.”

… ekstremaliausia: “Visas mano gyvenimas ekstremalus. Ankstyva pensija, savotiška psichologinė būsena. Išėjau į baleto artisto pensiją 1994 m. Nuolat esu kritinėje akimirkoje. Daug dirbau, ropojau iš duobių, suvokiau, kad profesija gali išgelbėti iš nevilties, kuri kartais atrodo beviltiškai juoda.”

… gražiausia: “Apie žmoną, vaikus ir, žinoma, meną. Žmona ir baletas, mano profesija. Net nežinau, kas – antroji, o kas – pirmoji žmona.”

Panašios knygos:

• Paryžius niekada nesibaigia
• Mano mamos sveikatos knygelė
• Knyga apie San Mikelę
• Anarchistės išpažintis
• Kas paėmė mano pinigus?