Autorius: Stephen King
Anglų kalbos mokytojas pasinaudodamas laiko portalu esančiu Maine diner,keliauja atgal į 1958 metus, Jo užduotis yra sustabdyti Lee Harvey Oswald
Tag Archives: fantastika
Anansio vaikai
Knyga: Anansio vaikai Pirkti internetu
Autorius: Neil Gaiman
Leidykla: Vaga
Jei žmogus būtų voras – iš ko jis megztų tinklus?
Jei voras būtų žmogus – ką jis veiktų su musėmis?
Jei dievas būtų voras – į kokią istoriją mus įpainiotų?
Šis pasakojimas prasideda paprastai. Storulis Čarlis Nansis – drovus finansininkas, nykias dieneles stumiantis eilinėje Londono kontoroje. Jam gerai sekasi su skaičiais, bet prastai su merginomis. Aplinkiniai jo nepastebi, o viršininkas negailestingai išnaudoja. Nieko ypatingo? Palaukit, viskas tik prasideda. Vieną vakarą karaokės scenoje dainuodamas miršta Storulio Čarlio tėvas, senasis Nansis… ir gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis.
Storulis Čarlis nustemba ne mažiau už skaitytojus, sužinojęs, kad jo tėvas – ne šiaip sau tėvas. Jis – voras Anansis, archetipinė Karibų dievybė, maištinga dvasia, jaukianti socialinę santvarką, kurianti gėrybes tiesiog iš giedro dangaus ir negailestingai erzinanti priešus.
Pagaliau Storulio Čarlio gyvenimas tampa kur kas įdomesnis… ir kur kas pavojingesnis: prie jo namo durų išdygsta niekada nematytas brolis – šaunus, šmaikštus, žavus, kaip tik toks, koks visada svajojo būti Storulis Čarlis. Kartu su brolio pasirodymu ima megztis keistas ir paslaptingas, juokingas ir įpainiojantis pasakojimo voratinklis.
Nylas Geimanas (Neil Richard Gaiman, g. 1960 m.) – fantastinių romanų, apysakų, poemų, komiksų ir filmų scenarijų autorius, pelnęs daugybę literatūrinių apdovanojimų ir viso pasaulio didelių ir mažų skaitytojų simpatijas. Lietuvių skaitytojams jis jau pažįstamas iš fantastinių romanų „Amerikos dievai“, „Žvaigždžių dulkės“, „Koralaina“ ir „Kapinių knyga“.
Romanas „Anansio vaikai“ 2006 m. buvo apdovanotas „Locus“, „British Fantasy Society“, „Mythopoetic“ premijomis ir užkopė į „New York Times“ skaitomiausių knygų sąrašo viršūnę.
Video: Anansio vaikai leidyklos pristatymas:
Video: G. Savickas apie knygą “Anansio vaikai”:
Sukės Stekhaus serija (Miręs iki sutemų)
1 Sukės serijos knyga – Miręs iki sutemų
Sukė Stekhaus – Bon Tono keistuolė. Ji dirba padavėja nedideliame bare, yra užsisklendusi, beveik nesusitikinėja su vaikinais, bet ne dėl to, kad yra negraži ar trenkta, kaip galvoja miestelio gyventojai, o todėl, kad… sugeba skaityti mintis. Tai neretai nuvilia, slegia ir kartais yra pavojinga, todėl Sukė vengia žmonių ir svajoja… sutikti vampyrą. Vieną vakarą ji susipažįsta su Bilu Komptonu. Merginą pirmiausia patraukia ne vampyriškas jo grožis, o tai kad ji negirdi jo minčių. Bilas taip pat susižavi Suke, ir ne tik todėl, kad jam reikia jos kraujo. Tiesiog ji ne tokia kaip visos. Tačiau Bilui pasirodžius miestelyje ima paslaptingai žūti jaunos moterys. Ant aukų kūnų – dantų žymės.
Sukė Stekhaus yra baro kokteilių padavėja mažame Luizianos miestelyje. Kol vieną dieną pasirodo jos svajonių vampyras, o bendradarbė paslaptingai dingsta… Galbūt draugauti su vaikinu vampyru nėra jau tokia gera mintis? Taip prasideda visą pasaulį užkariavusi pirmoji Sukės Stekhaus ciklo knyga apie mintis gebančią skaityti merginą, draugaujančią su vampyrais, vilkolakiais ir kitom nepaprastom būtybėm, kurios gyvena tarp mūsų. Ši ribas tarp fantastikos, siaubo ir detektyvo žanrų ištrinanti romantiška serija, sulaukusi stulbinančio pripažinimo JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir daugybėje kitų šalių, laikoma pagrindiniu Stephenie Meyer „Saulėlydžio” sagos įkvėpimo šaltiniu. Serialo „Šešios pėdos po žeme” kurėjai pagal šias Ch. Harris knygas kuria populiarų serialą „Tikras kraujas”.
Taip prasideda visą pasaulį užkariavusi Sukės Stekhaus ciklo knyga apie mintis gebančią skaityti merginą, draugaujančią su vampyrais, vilkolakiais ir kitom nepaprastom būtybėm, kurios gyvena tarp mūsų. Ši ribas tarp fantastikos, siaubo ir detektyvo žanrų ištrinanti romantiška serija, sulaukusi stulbinančio pripažinimo JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir daugybėje kitų šalių, laikoma pagrindiniu Stephenie Meyer Saulėlydžio sagos įkvėpimo šaltiniu.
2 Sukės serijos knyga – Mirusios širdys
„Miręs iki sutemų“ tęsinys „Mirusios širdys“ – fantastikos, siaubo ir detektyvo žanrų mišinys, sulaukęs stulbinančio pripažinimo daugelyje šalių
Likimas tyčiojasi iš kokteilių padavėjos Sukės Stekhaus. Pirma, nužudoma jau antra jos bendradarbė, bet niekam, atrodo, nerūpi išaiškinti nusikaltėlį. O vėliau, vieną naktį kažkoks keistas ir, atrodo, mistinis padaras užpuola pačią Sukę. Ji lieka gyva tik todėl, kad vietos vampyrai sutinka išsiurbti užnuodytą kraują. Lyg jiems tai nepatiktų… Tačiau už tai reikalauja paslaugos – panaudoti savo telepatines galias ieškant dingusio vampyro. Sukė sutinka padėti, jeigu jos nemirę draugai nesigriebs prieš žmones vampyriškų priemonių. Lengviau pasakyti, nei padaryti. Užtenka vienos gundančios blondinės ir mažutės klaidelės, kad pakviptų mirtimi…
Sukė Stekhaus – iš pažiūros eilinė mergina, dirbanti mažo miestelio bare. Ji jau susitaikė su savo „trūkumu“ – gebėjimu skaityti svetimas mintis. Ir netgi išmoko tuo pasinaudoti – kad ir narpliodama neištirtus nusikaltimus. „Mirusiose širdyse“ jai teks perprasti radikalaus religinio kulto narių paslaptis ir pamėginti surasti dingusį vampyrą…
Mirusios širdys – antroji knyga iš romanų serijos apie vampyrus, kurios pagrindinė veikėja – Sukė Stekhaus. Ši iš pažiūros eilinė mergina, dirbanti mažo miestelio bare, jau susitaikė su savo „trūkumu”, sugebėjimu skaityti svetimas mintis, ir netgi išmoko juo pasinaudoti. Kad ir narpliodama neišaiškintus nusikaltimus. O kas geriau pagaus žudiką, jei ne žmogus, kuris gali susekti jį netgi netardydamas? Knygoje „Mirusios širdys” jai teks perkąsti radikalaus religinio kulto narių smegenis ir pamėginti surasti dingusį vampyrą.
Daugiausia problemų Sukės gyvenime kelia faktas, kad ji pamilo vampyrą. Ne besislapstantį ir tykantį atsigerti žmonių kraujo, o pripažintą miestelėną, geriantį sintetinį kraują. Tačiau dėl to susitikinėti su nemirėliu nė kiek ne lengviau. Saulės faktorius, netolerancija česnakui ir mažiausiai 100 metų amžiaus skirtumas… Bet meilė yra meilė, nepasirinksi, ką įsimylėti, juolab kad gražuolis vampyras Bilas turi unikalią savybę – Sukė nesugeba perskaityti jo minčių. Nauji, įtraukiantys, detektyvo elementais ir subtiliu pietietišku humoru pagardinti nuotykiai prasideda…
3 Sukės serijos knyga – Mirusiųjų klubas
Sukės Stekhaus vaikinas vampyras Bilas turi paslaptį. Jis leidžia laiką palinkęs prie kompiuterio, ne tik kad nepastebi iš darbo bare grįžusios Sukės, bet netgi nesurenka išgertų sintetinio kraujo butelių… Dar labiau mergina nuliūsta ir sutrinka, kai mylimasis pasako turįs išvykti į Sietlą. Ji iškart supranta, jog tai melas. O kai po kelių dienų jos darbdavys vampyras Erikas praneša, kad Bilas pagrobtas, Sukė nebežino, ką ir galvoti. Ji vis tiek iškeliauja gelbėti mylimojo į šiurpų Mirusiųjų klubą lydima stebėtinai patrauklaus vilkolakio. Kai mergina pagaliau suranda Bilą, darantį rimtą išdavystę, nebežino, ar gelbėti jį, ar smailinti kuolus…
Ši trečioji Sukės Stekhaus ciklo knyga – apie žemišką, protingą, linksmą ir įdomią dvidešimt šešerių metų merginą, kuri draugauja su vampyrais, vilkolakiais ir kitomis nepaprastomis būtybėmis, gyvenančiomis tarp mūsų. Draugauja, galima sakyti, iš reikalo, nes turi vieną „trūkumą“ – sugeba skaityti kitų mintis. Dėl jo Sukė, miestelio žmonių laikoma keistuole, nesugeba užmegzti santykių su normaliais vaikinais. Tiksliau, nesugebėjo, kol sutiko Bilą, vampyrą, kurio minčių tiesiog negirdėjo. Šis išmokė ją valdyti savo galias ir įtraukė į antgamtišką bendruomenę. Poros stiprybę jau patikrino audringi nuotykiai, bet Sukė kasdien vis labiau įsitikina, kad jų pasauliai siaubingai skirtingi ir tie skirtumai jų santykius daro neatsparius išorinio pasaulio išbandymams.
Ši trečioji Sukės Stekhaus ciklo knyga – apie žemišką, protingą, linksmą ir įdomią dvidešimt šešerių metų merginą, kuri draugauja su vampyrais, vilkolakiais ir kitomis nepaprastomis būtybėmis, gyvenančiomis tarp mūsų. Draugauja, galima sakyti, iš reikalo, nes turi vieną „trūkumą“ – sugeba skaityti kitų mintis. Dėl jo Sukė, miestelio žmonių laikoma keistuole, nesugeba užmegzti santykių su normaliais vaikinais. Tiksliau, nesugebėjo, kol sutiko Bilą, vampyrą, kurio minčių tiesiog negirdėjo. Šis išmokė ją valdyti savo galias ir įtraukė į antgamtišką bendruomenę. Poros stiprybę jau patikrino audringi nuotykiai, bet Sukė kasdien vis labiau įsitikina, kad jų pasauliai siaubingai skirtingi ir tie skirtumai jų santykius daro neatsparius išorinio pasaulio išbandymams.
4 Sukės serijos knyga – Miręs pasauliui
Naujieji metai Bon Tono miestelyje. Dauguma žmonių švenčia, tik ne kokteilių baro padavėja Sukė Stekhaus. Ji turi dirbti. Praėjo kelios savaitės po to, kai iš baro išsiprašiusi mergina keliavo traukti savo mergišiaus vaikino Bilo iš senos (o kalbant apie vampyrus, ji gali būti labai, labai sena!) draugės nagų ir dabar trūks plyš turi sukaupti pinigų sąskaitoms apmokėti. Be to, su sena meile baigta, todėl Sukė neturi jokių planų šventiniam vakarui. Kai grįždama namo, mergina pamato gatvėje pusnuogį vyrą, nepravažiuoja pro šalį. Pasirodo, nelaimėlis nežino, kas toks yra ir ką ten veikia. Bet Sukė žino. Tai galingas vampyras Erikas… Tik dabar jis geresnis, švelnesnis ir… labai išsigandęs, nes tas, kas atėmė jo atmintį, gviešiasi ir jo gyvybės.
Pradėjusi aiškintis kas ir kaip, Sukė atsiduria pačiame pavojingų Halou raganų, vampyrų ir vilkolakių kautynių įkarštyje. Tačiau dar didesnis pavojus tyko Sukės širdies – šitam naujam Erikui nepaprastai sunku atsispirti…
Ši ketvirtoji Sukės Stekhaus ciklo knyga – apie žemišką, protingą, linksmą ir ironišką dvidešimt šešerių metų merginą. Lygiai prieš metus niekas pasaulyje iki galo nesuprato, kas ji tokia, ir niekam tai per daug nerūpėjo. Miestelėnai vadino ją tiesiog Beprote Suke, kuri turi pasiutusį broliuką, jos arba gailėjosi, arba vengė. Ir štai ji stovi žvarbioje Šrivporto gatvėje, tvirtai suspaudusi vampyro, kurio veidas – legendinis, o smegenų vietoje – košė, ranką. Ar dabar situacija geresnė?
Ir štai ji stovi žvarbioje Šrivporto gatvėje, tvirtai suspaudusi vampyro, kurio veidas – legendinis, o smegenų vietoje – košė, ranką. Ar dabar situacija geresnė? Ir dėl visko kaltas vienas merginos „trūkumas” – ji sugeba skaityti kitų mintis. Ir dėl visko kaltas vienas merginos „trūkumas“ – ji sugeba skaityti kitų mintis. Lemtinga pažintis ir meilė vampyrui Bilui (seniai mirusių vyrukų mąstymas Sukei – paslaptis) visiems laikams įtraukė ją į antgamtišką bendruomenę, pavertė sąjungininke ir įstūmė į paprastiems mirtingiesiems nesuvokiamų kraują geriančių, polinkio žudyti neslepiančių ir dar pavidalą keičiančių padarų kovų areną.
5 Sukės serijos knyga – Mirtis už durų
Sako, kad kai vienos durys užsiveria, atsidaro kitos. Tačiau taip sakantiems neteko gyventi mano namuose. Atrodo, kad už daugumos durų, kurias man tenka atverti, tūno kas nors baisaus.
Sukės Stekhaus gyvenimas darosi vis labiau komplikuotas. Nėra lengva dirbti barmene mažame Bon Tono miestelyje, kai sugebi skaityti lankytojų mintis. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Pernai jai teko susidurti su vampyrais, vilkolakiais, pusgobliniais, raganomis ir fėjomis. Dabar jos pačios brolis mėgina naują panterlakio statusą. Dar blogiau, kad dviesmius vieną po kito ima žudyti paslaptingas snaiperis ir niekas nesijaučia saugus. Kai metamorfas Sukės bosas dėl peršautos kojos atsigula į ligoninę, ji priversta prašyti nieko nepamenančio buvusio meilužio Eriko pagalbos. Lyg to nebūtų gana, draugė Tara ima susitikinėti su itin bjauriu vampyru Mikiu, į miestelį grįžta pirmoji Sukės meilė – vampyras Bilas, o pati Sukė įtraukiama į vilkolakių kovą dėl valdžios ir tampa kažkam labai neparanki. Kartais reikia labai stipraus humoro jausmo, kad įtikintum save, jog gyvenimas puikus…
Kai japonai išrado sintetinį kraują, vampyrai išlindo iš savo slėptuvių ir žmonijai teko išmokti sugyventi su kita rūšimi. Sukė Stekhaus, Bon Tempo miestelio baro „Pas Merlotę“ padavėja, suintriguota: nors žmonių mintys jai kaip ant delno, ką mąsto vampyrai, perskaityti ji negali. Pirmasis vaikinas vampyras Bilas atskleidžia Sukei nepažintą pasaulį: pasirodo, egzistuoja ne tik vampyrai, bet ir vilkolakiai, fėjos, goblinai ir kitokie padarai, kol kas besidangstantys žmogišku pavidalu. Išsiskyrusi su pirmuoju savo vaikinu ir antruoju meilužiu Eriku, kuris stebuklingai pamiršo apie jų meilės nuotykį, Sukė nutaria gyventi ramiai. Tačiau greitai supranta, kad negalės pamiršti antgamtiškų savo pažįstamų, nes panterlakio įkąstas jos brolis Džeisonas per pilnatį virsta panteržmogiu ir tampa pagrindiniu įtariamuoju, kad keršydamas žudo dviesmius.
6 Sukės serijos knyga - Neabejotinai miręs
Kai vienintelė pusseserė vampyrė Hedlė nužudoma kito nemirusiojo, Sukė iškeliauja į Naująjį Orleaną tvarkyti velionės buto ir surinkti daiktų. Nemalonus darbas greitai tampa dar ir pavojingas, nes Hedlė buvo biseksualios Luizianos vampyrų karalienės, amžinai jaunos Sofi Anos mylimoji. Sofi Anos, neseniai tapusios kito galingo vampyrų valdovo žmona, santuoka ne tik neatnešė naudingos taikos, bet ir sustiprino įtampą tarp klanų. Kai Sukė ir naujas jos simpatija, tigrolakis Kvinas, netikėtai užpuolami per pirmąjį pasimatymą, mintis skaitančiai padavėjai tenka paskubėti atskleisti paslaptingas pusseserės mirties aplinkybes, kol pati nepalydėjo galvos…
Kai japonai išrado sintetinį kraują, vampyrai išlindo iš savo slėptuvių ir žmonijai teko išmokti sugyventi su kita rūšimi. Sukė Stekhaus, Bon Tempo miestelio baro „Pas Merlotę“ padavėja, suintriguota: nors žmonių mintys jai kaip ant delno, ką mąsto vampyrai, perskaityti ji negali. Pirmasis vaikinas vampyras Bilas atskleidžia Sukei kitą pasaulį: pasirodo, egzistuoja ne tik vampyrai, bet ir vilkolakiai, fėjos, goblinai ir kitokie padarai, kol kas besidangstantys žmogišku pavidalu. Pasklidus žiniai apie telepatines Sukės galias, ji tampa neįkainojama teisėsaugai. O įgijusi metamorfų pasitikėjimą, mergina pamažu klimpsta į daugumai žmonių nežinomą gyvenimą. Plečiasi pažįstamų antgamų ratas. Mergina vis labiau traukia pavidalą keičiančių vyrų dėmesį, vis dažniau ji kviečiama tarpininkauti painiuose antgamtinių būtybių santykiuose, o jos galios dėl antgamų kraujo vis labiau auga.
Nuostabi knyga Sukės ir jos aplinkos gerbėjams
7 Sukės serijos knyga - Gyvi ir Mirę
Atsispyrėme. Akimirkos dalelytę svyravome ant krašto, o tada pasvirome į priekį. Siaubingiausią mano gyvenimo akimirką išgriuvome iš lango ir tarsi rogutėmis pasileidome pastatu žemyn. Tik ant karsto. Mes tikrai prisiplosime, tikrai prisiplosime, nebent…
Ūmai karstas išslydo mums iš po kojų, ir mes nerangiai pakibome ore. Erikas laikė mane prispaudęs prie savęs mirtinuose gniaužtuose.
Iškvėpiau su giliu palengvėjimu. Na, žinoma, Erikas juk moka skraidyti…
Sukei Stekhaus teko nepavydėtina dalia: unikali savybė girdėti žmonių mintis išskyrė ją iš mirtingųjų, o draugystė ir bendri reikalai su vampyrais, metamorfais bei kitais nežmoniškais padarais įstūmė į nuolatinį pavojų. Vampyrų baro padavėja, tiksliau, jos sugebėjimai, staiga tampa visiems itin reikalingi, tik ar nuo to lengviau jaunai, dailiai ir savitai merginai? Ypač jei esi pakviesta į vampyrų suvažiavimą, kuriame dalyvaus buvęs vaikinas vampyras, apie aistringą romaną nieko nepamenantis bosas ir atkakliai Sukės siekiantis žavingas tigrolakis Kvinas, slepiantis kažkokią negerą paslaptį. Vien šito užtektų įtemptai istorijai, o pridėjus kelias neaiškias žmogžudystes, bombą ir fanatikų draugiją gaunamas kokteilis, kuris neleis atsikvėpti iki paskutinio puslapio.
Visa Sukės Stekhayse serija iš eilės:
1. Miręs iki sutemų
2. Mirusios širdys
3. Mirusiųjų klubas
4. Miręs pasauliui
5. Mirtis už durų
6. Neabejotinai miręs
7. Gyvi ir Mirę
8. Blogiau nei mirtis
9. Seniai miręs
10. Miręs šeimoje
Sabrielė
Knyga:Sabrielė
Autorius: Nix, Garth
Leidykla: BONUS ANIMUS
Knygoje rašoma apie išskirtinę, bet kartu ir tokią, kaip daugelis bendraamžių, merginą, kurios mokslai Vyverlio koledže ėjo į pabaigą ir ji jau svajojo apie studijas Ancelstjero sostinėje. Čia įprastas gyvenimas niekuo nesiskiria nuo kitų miestų, kur mokytojai nedraudžia vaikščioti į kiną, kur skuba žmonės ir automobiliai ir… daug vaikinų, kurių taip trūksta mokantis ,,jaunųjų ledi” koledže. Aukštyn kojomis viską apvertė žinia apie Sabrielės tėvo dingimą. Jo ieškoti Sabrielė iškeliavo už Sienos, skiriančios Senąją karalystę, kurioje ji gimė, ir Ancelstjerą. Tačiau tai padaryti nebus lengva – Senojoje karalystėje viešpatauja magija, o valdžią siekia užgrobti iš Mirties ištrūkęs blogis.
“Sabrielė” – pirmasis australų rašytojo Gart Nix trilogijos “Senoji karalystė” romanas, kuris suteikė autoriui pripažinimą, o jo sukurtas pasaulis traukė visus “Fantasy” mėgėjus, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir kitų kriterijų.
Pakeliui į Fondą
Knyga: Pakeliui į Fondą
Autorius: Asimov, Isaac
Leidykla: Eridanas
Beveik 40 metų įžymusis Aizekas Azimovas stebino pasaulio skaitytojus savo „Fondo“ knygomis, kuriose veiksmas vyksta daugybėje planetų ir tęsiasi tūkstančius metų. Pažymėtina, jog romanas „Pakeliui į Fondą“ rašytojo užbaigtas prieš pat mirtį 1992-ųjų balandį.
Haris Seldonas, Aizeko Azimovo „alter ego“, psichoistorijos kūrėjas, gerasis žmonijos genijus, randa būdą, kaip išsaugoti Galaktikos civilizaciją…
Pradorų palydovas
Knyga: Pradorų palydovas
Autorius: Asher, Neal
Leidykla: Eridanas
Du romanai viename tome!
Pradorų Palydovas. Išplitusią galaktikoje Valstybę valdo dirbtiniai intelektai. Ne visiems žmonėms tai patinka, todėl daugėja sąmokslų, maištų. Tą supranta ir sugeba pasinaudoti tikrieji žmonijos priešai – žmogėdriškieji ateiviai pradorai..
Afrika. Pradžia. Dauguma žmonių Žemėje išmirė arba pabėgo į žvaigždes. Tik Afrikoje verda gyvenimas – čia veisiasi mamutų bandos, ropliažmogiai, klesti siaubingi religiniai kultai. Čia medžioja ir paslaptingasis Rinkėjas, kuris tikina saugantis žmonijos ir gyvūnijos genetinį paveldą…
Kur baigiasi vaivorykštės
Knyga: Kur baigiasi vaivorykštės
Autorius: Vinge, Vernor
Leidykla: Eridanas
Robertas Gu – įžymus poetas, du dešimtmečius sirgęs Alzhaimerio liga. 2025 metais jau yra vaistų nuo šios negalės. Atsipeikėjęs iš nebūties, Robertas patiria tikrą kultūrinį bei intelektualinį šoką, nes tai, kas šiame netolimos ateities pasaulyje realu, beveik neįmanoma atskirti nuo to, kas virtualu. Negana to, Robertas Gu nė nenujaučia, jog pateko į šiurpaus sąmokslo, kuriuo ketinama kompiuterinių technologijų pagalba užvaldyti pasaulį, voratinklį…
Mirusiųjų klubas
Knyga: Mirusiųjų klubas
Autorius: Charlaine Harris
Leidykla: Obuolys
Ciklo „Sukės Stekhaus“ 3-ioji knyga.
Ribas tarp fantastikos, siaubo ir detektyvo žanrų ištrinanti romantiška serija, sulaukusi stulbinamo pripažinimo JAV, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir daugelyje kitų šalių, laikoma pagrindiniu Stephenie Meyer „Saulėlydžio” sagos įkvėpimo šaltiniu. Serialo „Šešios pėdos po žeme” kūrėjai pagal šias Ch. Harris knygas kuria populiarų serialą „Tikras kraujas”. Vampyriškos sagos turi daugybę gerbėjų visame pasaulyje – nemažai jų surasime ir Lietuvoje. Įtraukianti, detektyvo elementais ir pietietišku humoru pagardinta Sukės Stekhaus istorija pelnė Autorei Anthony premiją
Ši trečioji Sukės Stekhaus ciklo knyga – apie žemišką, protingą, linksmą ir įdomią dvidešimt šešerių metų merginą, kuri draugauja su vampyrais, vilkolakiais ir kitomis nepaprastomis būtybėmis, gyvenančiomis tarp mūsų. Draugauja, galima sakyti, iš reikalo, nes turi vieną „trūkumą“ – sugeba skaityti kitų mintis. Dėl jo Sukė, miestelio žmonių laikoma keistuole, nesugeba užmegzti santykių su normaliais vaikinais. Tiksliau, nesugebėjo, kol sutiko Bilą, vampyrą, kurio minčių tiesiog negirdėjo. Šis išmokė ją valdyti savo galias ir įtraukė į antgamtišką bendruomenę. Poros stiprybę jau patikrino audringi nuotykiai, bet Sukė kasdien vis labiau įsitikina, kad jų pasauliai siaubingai skirtingi ir tie skirtumai jų santykius daro neatsparius išorinio pasaulio išbandymams.
Silmariljonas
Knyga: Silmariljonas
Autorius: Tolkien, John Ronald Reuel
Leidykla: Alma littera
„Silmariljonas” atspindi visą Viduržemio istoriją nuo ainurų Muzikos, kuria prasidėjo pasaulis, iki Žiedo saugotojų išplaukimo iš Mitlondo uosto Trečiojo amžiaus pabaigoje. Pasakojama apie didžias ir galingas būtybes, kurios formavo ne tik Viduržemį, bet ir visą Visatą. Apie rūsčią ir negailestingą kovą su Blogiu, apie daugelį pergalių ir pralaimėjimų.
„Silmariljonas“, pasirodęs praėjus ketveriems metams po J. R. R. Tolkieno mirties, – tai jo sūnaus Christopherio sudarytas ir suredaguotas rinkinys sakmių, pasakojančių apie Pasaulio istorijos Pirmąjį amžių. Čia vaizduojama kur kas gilesnė praeitis (palyginti su „Žiedų valdovu”, kur aprašomi Trečiojo amžiaus pabaigos įvykiai), kai Viduržemyje apsigyveno pirmas Tamsusis Valdovas Margotas ir elfų meistro Feanoro gentis pradėjo su juo karą. Kova užverda dėl trijų stebuklingų brangakmenių – Silmarilų, švytinčių dievų krašto – Valinoro šviesa.
Sakmės (vienos jų mitai, kitos romantiškos) pasakoja apie rūsčią ir negailestingą kovą su Blogiu, apie daugelį pergalių ir tragedijų, tačiau viskas baigiasi katastrofa – senovės pasaulis išnyksta, nutrūksta ilgas Pirmasis amžius.
Užsisakyk interneto knygyne “Silmariljoną” dabar
Knygos ištrauka:
P R A T A R M Ė
„Silmariljonas“, pasirodęs praėjus ketveriems metams po jo autoriaus mirties, – tai pasakojimas apie Senąsias dienas, arba Pasaulio istorijos Pirmąjį amžių. „Žiedų valdove“ aprašomi didingi Trečiojo amžiaus pabaigos įvykiai, o „Silmariljono“ sakmių ištakos glūdi kur kas gilesnėje praeityje, kai Viduržemyje gyveno Morgotas, pirmas Tamsusis Valdovas, ir aukštieji elfai stojo su juo į karą, siekdami atgauti Silmarilus. Bet „Silmariljone“ ne tik dėstomi įvykiai, nutikę gerokai anksčiau, palyginti su „Žiedų valdovu“; iš esmės ankstesnis yra ir pats kūrinys. Jis buvo sumanytas dar prieš pusę šimtmečio, nors tuomet nesivadino „Silmariljonu“. Vartydami aptriušusias užrašų knygeles – kai kurios siekia net 1917-uosius – randame pirmuosius, neretai paskubomis pieštuku brūkšteltus pagrindinių mitologijos
siužetų variantus. Tačiau jie niekada nebuvo išspausdinti (nors vieną kitą atspindį galima įžvelgti „Žiedų valdove“), ir per savo ilgą gyvenimą mano tėvas vis dirbo prie jų, nemesdamas to sumanymo net ir paskutiniais metais. „Silmariljono“ pasakojimo sandara patyrė nedaug radikalių pokyčių; jis pats jau seniai virto tradicija, tarsi vėlesnių kūrinių fonu. Bet iš tiesų tai toli gražu nebuvo susiformavęs ir užbaigtas tekstas; laikui bėgant, keitėsi net Silmariljonas ir kai kurios esminės idėjos apie vaizduojamo pasaulio prigimtį, tos pačios legendos trumpėjo ar ilgėjo, kito jų stilius. Metai po metų variantų vis gausėjo, detalių ir požiūrių įvairovė tapo tokia sudėtinga, tokia visa apimanti ir daugiasluoksnė, kad atrodė, jog galutinis ir išbaigtas pavidalas neįmanomas. Be to, ankstyvosios legendos (ankstyvos ne vien todėl, kad kilusios iš tolimo Pirmojo amžiaus, bet ir mano tėvo gyvenimo atžvilgiu) ilgainiui įkūnijo giliausius jo apmąstymus, tad vėliau rašytuose fragmentuose mitologija ir poezija vis dažniau užleisdavo vietą jam rūpėjusiems teologijos ir filosofijos klausimams; šitai lėmė ir kai kuriuos pasakojimo
stiliaus, intonacijos nelygumus.
Po tėvo mirties man teko užduotis šias sakmes pertvarkyti taip, kad tiktų spausdinti. Netrukus supratau, jog mėginant į vieną knygą sudėti visą tą nevienalytę medžiagą, t.y. atskleisti „Silmariljoną“ kaip iš tiesų kintantį, per daugiau kaip pusę šimtmečio nusitęsusį kūrinį, faktiškai tik atsiras daugiau painiavos, o tai, kas svarbu, gali likti nepastebėta. Tad pasiryžau parengti vientisą tekstą, atrinkdamas ir derindamas atskirus fragmentus taip, kad pasakojimas taptų kuo nuoseklesnis ir rišlesnis. Baigiamieji
knygos skyriai (nuo Turino Turambaro mirties) kėlė savotiškų sunkumų, nes daugelį metų keitimai jų nepalietė, tad kai kuriais atžvilgiais šie tekstai nederėjo prie kitų, labiau išplėtotų knygos siužetų.
Visiško nuoseklumo tikėtis neverta (tiek pačiame „Silmariljone“, tiek ir lyginant jį su kitais skelbtais tėvo raštais), jį galėtume pasiekti tik didelių ir nebūtinų aukų kaina. Kita vertus, tėvas „Silmariljoną“ suvokė kaip iš įvairių dalių sudėtą, glaustą pasakojimą, kuris atsiranda gerokai vėliau negu aprašomi įvykiai ir kurio ištakos – labai skirtingi šimtmečių tradicijos išsaugoti šaltiniai. Toks sumanymas puikiai derėjo ir su tikrąja knygos istorija, nes nemaža dalimi rėmėsi anksčiau rašytais poezijos ir prozos kūriniais; tam tikra prasme tai iš tiesų kompendiumas, ir ne vien teoriškai. Šitai neretai galėtų paaiškinti nevienodą pasakojimo spartą, didesnį ar mažesnį atskirų fragmentų detalumą, ryškų skirtumą (pavyzdžiui) tarp labai konkretaus vietos bei poelgių aprašymo sakmėje apie Turiną Turambarą ir gana abstraktaus, šalto pasakojimo apie Pirmojo amžiaus pabaigą, kai griuvo Tangorodrimas ir žlugo Morgoto galia. Su tuo siejasi ir kai kurie stiliaus nevienodumai, neaiškios detalės ar vienur kitur pasitaikantys
siužeto neatitikimai. Tarkime, „Valakventoje“ tenka daryti prielaidą, kad kūrinys buvo perrašytas vėliau, nors didžiuma įvykių siekia ankstyviausius eldarų laikus Valinore. Tada aiškesnė tampa nuolatinė pasakojimo laiko ir perspektyvos kaita – štai dieviškosios jėgos aktyviai veikia pasaulyje ir dalyvauja gyvenime, bet čia pat nutolsta, ir lieka tik prisiminimai apie kadaise egzistavusią, bet dabar išnykusią jų nustatytą tvarką.
Ši knyga, kaip ir dera, vadinasi „Silmariljonas“, tačiau ji apima ne tik „Kventa Silmariljon“, arba tikrąjį „Silmariljoną“, bet ir keturis kitus trumpus kūrinius. „Ainulindalė“ ir „Valakventa“, įdėti pradžioje, yra, be abejo, artimai susiję su „Silmariljonu“, tačiau pabaigoje esantys „Akalabetas“ ir „Apie Galios Žiedus“ yra – tai būtina pabrėžti – visiškai atskiri ir nepriklausomi. Jie įtraukti, nes tokį norą aiškiai išsakė mano tėvas. Dabartinis pavidalas atspindi visą istoriją nuo ainurų Muzikos, kuria prasidėjo pasaulis, iki Žiedo saugotojų išplaukimo iš Mitlondo uosto Trečiojo amžiaus pabaigoje.
Knygoje minima gausybė vardų, tad parengiau išsamią jų rodyklę.Tačiau svarbesnių asmenų (elfų ir žmonių), turinčių reikšmingą įtaką pasakojimui apie Pirmąjį amžių, yra kur kas mažiau, ir visus juos galima rasti genealogijų lentelėse. Be to, sudariau lentelę, kuri paaiškina gana sudėtingą įvairių elfų genčių vardų darybą.
Pateikiu pastabas apie elfų vardų tarimą ir jų pagrindinius elementus (lietuviškame leidime nepateikiame, – Vert. past.), taip pat žemėlapį. Noriu pabrėžti, kad didelė kalnų grandinė rytuose, Ered Luinas ar Ered Lindonas, Mėlynieji kalnai, „Žiedų valdovo“ žemėlapyje atsidūrė prie pat jo vakarinio krašto. Knygos tekste
yra mažesnis žemėlapis – vos pažvelgus į jį, bus aišku, kur išsidėstė elfų karalystės, noldorams grįžus į Viduržemį. Nenorėjau apkrauti knygos kokiais nors kitais komentarais ar paaiškinimais. Rengiant tekstą, šiame sunkiame ir nuolat klausimų kėlusiame darbe man didžiai padėjo Guy Kay, dirbęs su manimi 1974– 1975 metais.
Christopheris Tolkienas
1977 m.
Brėkštanti aušra
Knyga: Brėkštanti aušra
Autorius: Meyer Stephenie
Leidykla: Alma Littera
Paskutinė šiuo metu geriausiai parduodamos meilės istorijos knyga. Rašydama visą sagą (saulėlydis, jaunatis, užtemimas) Stephenie Meyer vadovavosi matyt klasikinėmis tragiškomis meilės istorijomis. Likimo skirta, bet amžinai pasmerkta Belos (mergina, žmogus) ir Edvardo (vampyras, kuris minta gyvūnais, o ne žmonėmis) istorija. Knygoje “Brėkštanti aušta” Belos istorija pasisuka netikėtais vingiais. Visoje serijoje bręstantis konfliktai: žmogaus mergina įsimylėjusi vampyrą, vilkolakis įsimylėjęs merginą, ir šimtametė neapykanta tarp vilkolakių ir vampyrų išsisprendžia neįtikėtinai greitai, matyt kad Meyer galėtų koncentruotis ant Belos, ir jos galimo pasiaukojimo, tam ką ji myli netgi labiau nei Edvardą. Vidinės “parkės” pasiekia apogėjų, ir skaitant neretai supykina.
“Brėkštanti aušra” visiškai prarado realumą, ir tik patys ištikimiausi fanai nepripažins kad Mayer kažkur pamėtė tai, kas vedė
Kai myli tą, kuris tave žudo, nėra ko rinktis. Kaip galėtum bėgti, kaip galėtum kovoti, jei tuo įskaudintum mylimąjį? Jei mylimajam tegalėtum dovanoti savo gyvastį, kaipgi jos nedovanotum?
Jei iš tikrųjų myli?
Neatšaukiamai įsimylėti vampyrą – tai ir svajonė, ir košmaras, įaustas į pavojingą Belos Svan realybę. Plėšoma karštos meilės Edvardui Kalenui ir stipraus ryšio su vilkolakiu Džeikobu Bleku, ji ištveria audringus pagundų, netekčių ir nesantaikos metus, kol prieina lemiamą akimirką. Jos neišvengiamas pasirinkimas – prisidėti prie kraupaus, bet viliojančio nemirtingųjų pasaulio ar gyventi paprastą žmogišką gyvenimą – tampa lemiamu veiksniu, nuo kurio priklauso dviejų genčių likimas.
Dabar, Belai apsisprendus, prasideda neregėti dalykai, o jų padariniai gali būti pragaištingi. Vos tik plonytės Belos gyvenimo gijos – pirmiausia atrastos Saulėlydyje, paskui nutrauktos ir išbarstytos Jaunatyje ir Užtemime – regis, pradeda atgyti ir megztis, kyla grėsmė, kad jos bus sunaikintos… amžiams.
Stulbinama Saulėlydžio sagos pabaiga, kurios laukėme užgniaužę kvapą, nušviečia šio kerinčio epo, sužavėjusio milijonus skaitytojų, paslaptis.
Užsisakyk knygą “Brestanti ausra” jau dabar