Atnaujinta:

Mano paskaičiavimu praėjus lygiai metams nuo pirmos knygos “Beatos virtuvė” pasirodo ir antroji – “Metai Beatos virtuvėje”. Ir tai yra natūralu, nes pirmoji buvo labai stipriai perkama, ir mano kukliomis žiniomis, perleista dar keturis kartus, kad patenkinti poreikį. Ja pirko visi,nuo supermamų iki prasikaltusių vyrų savo žmonoms. Matyt papirko receptų paprastumas, perpynimas su kasdieninio gyvenimo potyriais, malonus ir artimas pasakojimo stilius. Tad tiek leidykla, tiek pati Beata, pajutusios pinigus suskubo ir išleido antrą knygą. Įdomu, ar ji bus tokia pat artima skaitytojui, kaip ir pirmoji? O gal jausis “pritraukimas” ir tikslas kad reikia išleisti dar vieną.

Knygą kol kas išskirtinėmis teisėmis pardavinėja tik Alma grupės knygynų tinklai (Baltos lankos ir Pegasas), bet artimu metu ji atsiras ir kituose knygynuose, tarp jų ir internetiniame - Manoknyga.lt Kaip ir pirmąją, knygą išleido leidykla Laisvos valandos. Kuri jau matyt pradeda specializuotis receptų ir įžymybių receptų knygose.

–

Naujoji Beatos Nicholson knyga “Metai Beatos virtuvėje” jau spaustuvėje

Joje bus devyni skyriai: Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Piknikai, Gimtadieniai mažų ir didelių, Joninės, Derlius, Draugių vakarėliai ir Ne Eilinis savaitgalio vakaras

Žadama, jog knyga pasirodys antroje lapkričio pusėje

Anotacija:

Pernai su receptų knyga „Beatos virtuvė“ debiutavusi žurnalistė Beata Nicholson akimirksniu užkariavo skaitytojų širdis, pirmosios knygos tiražas per metus buvo pakartotas keturis kartus. Šiemet į savo gerbėjų virtuves Beata grįžta su antrąja knyga „Metai Beatos virtuvėje“. Storesne, gausesne, sodresne. Tačiau, be abejonės, joje liko tai, už ką Beata pelnė pripažinimą, – aiškūs ir tikslūs receptai, pagal kuriuos visada viskas pavyksta, smagios kulinarinės istorijos ir spinduliuojanti meilė tam, ką daro.

Knygoje „Metai Beatos virtuvėje“ autorė keliauja per keturis metų laikus ir jiems būdingas šventes. Šį kartą su skaitytojais ji dalijasi tuo, ką pati gamina per Kalėdas ar Velykas, kuo artimuosius džiugina per gimtadienius ar savaitgalio vakarais. Ir primena, jog šiems skanėstams pagaminti ne visados būtinos ypatingos progos… Tiems, kas su pirmąja Beatos knyga pradėjo gaminti, antroji suteiks įkvėpimo naujiems kulinariniams išbandymams.

Trumpos antros Beatos knygos ištraukos:

Kalėdos

Ar yra daugiau dienų metuose, kai visi būna tokie sujudę sukrutę, susijaudinę ir laimingi be priežasties? Gruodį, ypač jei pasninga ir saulė po sniegą ridinėjasi, išpuošiame eglutę, išdabiname namus ir nori nenori širdis užgroja it koks orkestras. O jei dar iš kažkur atsklinda karšto vyno kvapas, cinamonas, sumišęs su gvazdikėliais… Palaima ir rojus. Nors retsykiais skundžiamės, kad Kalėdos — komercija, kad visiems rūpi tik ką nors gauti, aš manau, kad tai tik bambeklių šnekos. Juk visuomet smagiau duoti, nei imti, ypač jei tos dovanos padarytos pačių rankomis.

Šventinį gruodį orkaitė ir viryklė neturi kada snausti. Net jei nelabai mėgstate virtuvėje sukiotis, o Kūčių stalą paruošia kiti jūsų šeimos nariai, pabandykite pirmą kartą patys pasidaryti silkės. Malonu ir skanu bus begalo! Sukvieskite draugus smagaus vakarėlio, kurio pagrindinį meniu sudarys kalbos ir juokas, o vieno kąsnio sumuštiniai bus tik skanus priedas.

Žinoma, Kalėdų šurmulys ir šventinių vaišių ruošimas ne juokais gali išvarginti, bet iš tiesų koks neapsakomas smagumas ruoštis, laukti, vaišinti ir vaišintis. Taigi prie darbo, virtuvę atostogų išteisite sausio mėnesį.

Dovanų pintinės – prikrautos sūrių, gėrimų, saldainių, uogienių, pagardų, paštetų ir kitų skanumynų — labai populiari tradicinė angliška Kalėdų dovana Ji išmoningai  išsprendžia visas problemas ir rūpesčius, susijusius su kasmetiniu desperatišku klausimu „Ką dovanoti?!” Atsakymas elementarus — paprasčiausia dovanoti tai, kas valgoma.

Kai kiekvienais metais nuo mūsų draugo Arvydo gaunu pintinę iš vienos labai jau „mandros” maisto parduotuvės, džiaugsmui ribų nebūna. Ir pati propaguoju valgomas, pačios padarytas dovanas. Manau, kad brangiausia, ką galite kitam žmogui dovanoti, yra jūsų laikas. O jo tikrai prireiks, kad iškeptumėte burnoje tirpstančių sausainių ar išvirtumėte uogienės. Tad rankoves

Užgavėnės

„Žiema, žiema, bėk iš kiemo!” Rėk nerėkavęs, bet kartais ta žiema užsispyrusi stovi pusnyse iki kelių paskendusi ir — anei krust. O kartais jos tam kieme Užgavėnių dieną jau nė su žiburiu nerasi… Aš į šitą tradiciją niekada nežiūriu pro pirštus ir visada mano keptuvėje b [ynas vienas kitas vartosi, o kartais ir visų penkiolikos rūšių jų būna patiekta.

Bet ne tik per Užgavėnes blynai būna labai svarbus mūsų lietuviško valgiaraščio elementas, be kurio ne tik ^ kai kurie pusryčiai, bet ir savaitgalio pietūs ar kasdienė vakarienė nė iš vietos. J Siame skyriuje rasite jų visokių — su įdarais ir be, ir saldžių, ir sūrių? ir kati J gerai pavyktų žiemą iš kiemo ištrenkti, ir plačią giminę pamaitinti. Nes blynų J puota — labai ekonomiškas dalykas. ‘ -1_; Su nedideliais ištekliais visą būrį galima kuo skaniausiai privaišinti.

Pastebėsite, kad niekada nerašau, kiek tiksliai dėti druskos ir kiek —

pipirų. Visi puikiai žinome, kad kas per daug — tas nesveika, tad ir su druska, ir su cukrumi, sviestu ar prieskoniais reikia elgtis pagarbiai. Kiekvienas turi prisitaikyti patiekalą prie savęs, todėl ragaukite ir „remontuokite”jį taip, kad atitiktų jūsų lūkesčius ir skonį. Juk sakoma, kad gali būti vienas receptas, dešimt virėjų ir dešimt skirtingų rezultatų.

Visur nurodytos virimo ir orkaitės temperatūros gairės, bet ne visos orkaitės

vienodai kaista, vienų viryklės elektrinės, kitų — dujinės, vieni turi sunkius storadugnius puodus su sandariais dangčiais, kitų puodai greičiau įkaista, greičiau atšąla, lengviau išleidžia garus ir visa tai taip pat daro tiesioginę įtaką rezultatui.

Žinoma, svarbiausios visų patiekalų ingredientas yra meilė. Gal ir nereikėtų tos

meilės kaišioti, kur papuolė, bet aš gal jau šimtą kartų įsitikinau, kad jei esu blogos ir „susivėlusios” nuotaikos, kur nors skubu ir nieko nespėju, rezultatas nebus toks, kaip kad verdant ir kepant ramia širdimi ir šviesia galva. Tad nepulkite į virtuvę kaip į kokią išganymo vietą, viskas palauks ir viską spėsite. Kartais galbūt geriau pagulėti karštoje vonioje ir paskaityti gerą knygą?

Pastebėjau, kad nesvarbu, kokio dydžio virtuvė, ji vis tiek yra didžiausios traukos vieta. Galima joje nors trimis aukštais sustoti, sugulti ir susispausti kaip silkėms statinėje, kad tik gautum prisiliesti (na, gal netiesiogiai…) prie to verdančio puodo, prie to vadinamojo namų aukuro, iš kurio sklinda šiluma ir maisto kvapas. Tad gaminkite, dalykitės, būkite dosnūs ir nebijokite nesėkmių. Galų gale, Šita knyga — ne vadovėlis, o jos darbas — ne nurodinėti, aiškinti ir mokyt i, greičiau palaikyti už rankos ir įkvėpti naujiems skrandžio išbandymams.

Nuostabiausias, man rodos, kūrybos, dosnumo ir visa apimančios meilės, kuri gimsta, tarpsta ir yra išdalijama mūsų namų virtuvėse, jausmas. Aišku, su ta meile reikia elgtis apdairiai, kitaip jos perteklius gali nusėsti aplink liemenį ir klubus… Bet argi tai gyvenime svarbiausia? Svarbiausia yra bendrumas, kuris apima su savo šeima ar draugais susėdus prie stalo. Ir tie malonūs pašnekesiai, susimaišantys su maisto kvapais ir skoniais…

Knygynuose pasirodžius antrajai receptų knygai „Metai Beatos virtuvėje“, jos autorė Beata Nicholson pristatė dar vieną siurprizą: netrukus prekybos vietas pasieks jos rengtas „Šeimos kalendorius“.